Ar liberalams pavyks nusiplauti korupcijos dėmes, atsispirti nuo dugno ir įtikinti savo rinkėjus patikėti įvykusiu apsivalymu? Juolab kad tuo, regis, netiki, net patys liberalai, už borto palikę Specialiųjų tyrimų tarnybos dėmesio sulaukusius du bendražygius – Gintarą Steponavičių ir Rimantą Mikaitį.
Nors abu partijos elitui priklausantys politikai iš suvažiavimo tribūnos mušėsi į krūtinę tvirtindami, kad nedarė kompromisų su sąžine, nebuvo išrinkti net į naująją partijos valdybą. Į ją neišrinktas G.Steponavičius prarado ir galimybę išsaugoti partijos vicepirmininko postą.
Politologas Tomas Janeliūnas abejoja, kad šeštadienį liberalų suvažiavime skambėjusios kalbos apie partijos atsinaujinimą, klaidų pripažinimas ir pažadai jas ištaisyti padarys didelį įspūdį šios partijos rinkėjams.
Anot T.Janeliūno, skambios kalbos gerokai kontrastuoja su įvykiais suvažiavimo išvakarėse, kai STT krėtė kai kurių šios partijos narių namus. „Kai vis dar dar sklinda nauji galimų korupcinių nusikaltimų ratilai, kalbėti, kad liberalai išsivalė ar tapo skaidresni ir visiems jau viskas pasidarė aišku, turbūt negalima“, – svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Jis mano, kad pastarieji įvykiai sugriovė nuo skandalo pradžios užimtą liberalų taktiką, esą kyšininkavimu įtariamas buvęs jų lyderis Eligijus Masiulis nėra visa partija ir kad galima suvaldyti krizę nuo jo pabrėžtinai atsiribojus: „Buvo bandoma pabrėžti, kad visa kita yra švaru, nesutepta ir panašiai. Bet ši taktika iki galo nesuveikė, nes teisėsaugos veiksmai rodo, kad, matyt, yra ar gali būti ir daugiau įtarimų.
Akivaizdu, kad neužtenka kalbėti apie tai, kad vyks kažkokie mokymai atskiriant dovanas nuo kyšių. Liberalų rėmėjai tikrai nėra kvaili – jie suvokia, kad gali būti ir daugiau liberalų, įsivėlusių į šį ar kitus korupcijos atvejus.“
Reikėtų kalbėti nuoširdžiai
Ar ši partija vis dar pajėgi susigrąžinti prarastą pasitikėjimą?
„Kažkokio ryžtingo, visą partiją supurtančio veiksmo nebuvo. Buvo toks nedidelės amputacijos sprendimas – nusipjauti pirštą ir įsivaizduoti, kad visas likęs organizmas yra visiškai sveikas. Aš nežinau, ar didžiąją liberalų rėmėjų dalį toks veiksmas įtikina“, – abejojo T.Janeliūnas.
Politologas mano, kad Liberalų sąjūdžiui galbūt išeitų į naudą rimtesnis pripažinimas, jog susimovė. „Tos kalbos, kad jau viskas gerai, jau kylame iš dugno ir giliau grimzti nėra kur, kad partija švari ir skaidri, yra ankstyvos“, – sakė pašnekovas.
Jam neatrodo realu, kad Liberalų sąjūdis po rudenį vyksiančių rinkimų Seime galėtų turėti daugiau vietų nei dabar: „Šiandien, žiūrint į naujausias apklausas ir nusivylimą, užsikrėsti tokiu optimizmu – sunku.
Vargu ar šiuo atveju galima kalbėti apie pergales ir didesnius skaičius. Kol kas reikėtų kalbėti ne apie daugiau mandatų, o apie kiek įmanoma mažesnę žalą ir pristabdyti kritimą kažkokiame artimesniame taške.
Aš tikrai nemanau, kad liberalai jau pasiekė tą poziciją, nuo kurios galima atsispirti ir kilti aukštyn.“
T.Janeliūnas taip pat nėra tikras, ar naujuoju Liberalų sąjūdžio vedliu išrinktam Remigijui Šimašiui pavyks išvesti partiją iš krizės. „Jam tai nauja ir netikėta situacija, krizės akivaizdoje jis bando demonstruoti tokį nuoširdų skaidrumą. Kita vertus, tam tikri R.Šimašiaus veiksmai irgi vertintini nevienareikšmiškai – jie sukeldavo keistų reakcijų ir ne visada atrodė vykę. Kol kas R.Šimašius ypač didelių klaidų nepadarė, tačiau ir stebuklų neparodė“, – sakė politikos žinovas.
„Bent kol kas neatrodo, kad jis galėtų sustiprinti partiją ar įkvėpti jos narius patikėti, kad jis – tas vienintelis, kuris gali išvesti liberalus iš nelaimių zonos“, – įsitikinęs politologas.
Tačiau jis teigė, kad niekas neturi iš anksto paruoštų receptų, kaip derėtų reaguoti į tokią krizę. „Su tokia situacija turbūt nebuvo susidūrusi nė viena didžioji partija – matyti daug improvizacijos. Ne visuomet tam tikri veiksmai duoda tokį rezultatą, kokio galbūt tikimasi. Bet dabar, praėjus pirminiam šokui ir turint daugiau laiko, galbūt liberalai galės suvaldyti emocijas ir iki rinkimų dar pateikti įtikinamą žinią, kuri paveiktų bent dalį buvusių rėmėjų“, – neatmeta T.Janeliūnas.
Skeptiškai vertina pasisakymus
T.Janeliūno kolega Mažvydas Jastramskis mano, kad liberalai žengė tam tikrus reikalingus žingsnius, kurie galėtų pagerinti korupcijos purvo aptaškytos partijos įvaizdį. „Bet nemanau, kad vienas žingsnis pataiso padėtį, viskas priklausys nuo to, kas vyks iki rinkimų, o tai numatyti tampa sudėtinga“, – pripažino politologas.
Todėl jis gana skeptiškai vertina R.Šimašiaus kalbas, kad Liberalų sąjūdis būsimame Seime po rinkimų gali turėti net daugiau vietų nei dabar. „Nelygu, ką jis turi galvoje – ar plius dešimt vietų, ar plius vieną“, – sakė Vilniaus universiteto dėstytojas.
M.Jastramskis taip pat pareiškė, kad neįmanoma be nuostolių išbristi iš tokio masto krizės, kokia užklupo liberalus. „Kad ir ką partija darytų, sausa iš vandens išlipti ji negali. Norėdama išsilaikyti politikos centre, partija turi atsinaujinti iš esmės ir lyderio pakeitimas – tik pradžia“, – kalbėjo politologas.
Opozicijoje esantį Liberalų sąjūdį krizė ištiko, kai buvusio jo lyderio E.Masiulio namuose teisėsauga rado didžiules pinigų sumas, kurias buvęs parlamentaras kaip kyšį galėjo gauti iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
Netrukus po kratų E.Masiulis pasitraukė iš partijos vadovo pareigų ir iš Seimo, jam yra pareikšti įtarimai dėl galimo kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo.
Šeštadienį vykusiame neeiliniame suvažiavime naujuoju Liberalų sąjūdžiu lyderiu buvo išrinktas Vilniaus meras R.Šimašius, pastaruoju metu laikinai vadovavęs į skandalą patekusiai partijai.
R.Šimašiui iššūkį metė Seimo liberalų vedlys Eugenijus Gentvilas, tačiau intriga neįvyko – antrajame ture, surinkęs 326 suvažiavimo dalyvių balsus, parlamentaras liko antras, o merą palaikė 378 delegatai.
Įtariamuoju tapęs E.Masiulis neeiliniame partijos suvažiavime iš viso nepasirodė.
Tuo metu į suvažiavimą atvykęs liberalų sąjungininkais laikomų konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis irgi netryško optimizmu dėl tolesnio bendradarbiavimo su bėdų turinčiais partneriais. „Aš turiu pasakyti atvirai: aš nežinau ir aš abejoju, ar kas nors žino“, – į savo paties iškeltą klausimą dėl bendrų planų su liberalais, atsakymo neturėjo konservatorių lyderis.
