J.Olekas: NATO sprendimas dėl batalionų – istorinis

„NATO dislokuos keturis rotuojamus tvirtus tarptautinius batalionus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje“, – žurnalistams Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius.

Aukšto rango NATO pareigūnai BNS patvirtino, kad batalionai Baltijos šalyse turėtų būti dislokuoti 2017 metais.

Vieną batalioną paprastai sudaro nuo 500 iki 1 tūkst. karių.

Dvi NATO valstybės – Didžioji Britanija ir Vokietija – antradienį paskelbė, kad du iš keturių batalionų Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus kuriami jų karių pagrindu.

Prisidės Vakarų šalys

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen) patvirtino, jog šios šalies karių pagrindu bus kuriamas vienas iš batalionų.

„Vokietija yra pasiruošusi imtis vaidmens kaip viena iš keturių kertinių šalių“, – žurnalistams Briuselyje sakė Vokietijos ministrė.

Ji nepatvirtino, kad vokiečiai vadovaus Lietuvoje kuriamam batalionui, tačiau teigė, kad toks variantas svarstomas. Lietuvos politikai anksčiau yra skelbę, kad Lietuvoje kuriamo bataliono pagrindą sudarys Vokietijos kariai.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas  antradienį žurnalistams taip pat patvirtino, kad britai vadovaus vienam iš batalionų, steigiamų Baltijos šalyse.

„Šiandien galiu patvirtinti, kad Britanija vadovaus vienam iš keturių batalionų“, – teigė M.Fallonas.

„Tai turėtų siųsti labai stiprų vienybės, ryžto ir nusiteikimo signalą, kad ginsime Baltijos šalis ir Lenkiją“, – pridūrė jis.

Aljanso diplomatiniai šaltiniai BNS sakė, kad Didžioji Britanija turėtų vadovauti batalionui Estijoje.

Atgraso Rusiją

Kiekvieno bataliono pagrindą sudarys vienos Aljanso valstybės kariai, o kitos šalys prie jo prisidės mažesniais pajėgumais. Naujienų agentūra „Reuters“ rašė, kad Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Didžioji Britanija planuoja atsiųsti didžiąją dalį karių šiems kariniams vienetams, o ketvirtoji vadovaujanti šalis gali tapti Kanada.

NATO teigia, kad papildomi pajėgumai į Rytų Europą siunčiami reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. Anot Maskvos, tai kelia pavojų Rusijos saugumui, todėl šį žada imtis atsakomųjų priemonių.

Po Krymo aneksijos 2014-aisiais Baltijos šalyse jau buvo sustiprinta oro policijos misija, padidintas karinių pratybų regione skaičius, atidaryti nedideli NATO štabai kiekvienoje Baltijos šalyje.

Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją Jungtinės Valstijos atsiunčia po rotuojamą kuopą karių. Reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje kiti sąjungininkai taip pat pradėjo dažniau siųsti savo pajėgas bendroms pratyboms, tačiau tai daro nereguliariai.

NATO sprendimas dislokuoti keturis tarptautinius sąjungininkų batalionus Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra istorinis, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. 

„Manau, kad iš tikrųjų tai yra istorinis sprendimas, kuris finalizuosis, aišku, Varšuvoje“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė J.Olekas, dalyvavęs Aljanso gynybos ministrų susitikime. 

„Tai reali kovinė parama, sausumos parama, kuri iš tikrųjų gali atlikti apginamumo ir atgrasymo funkcijas“, – pridūrė jis. 

Jis pabrėžė, kad Aljanso veiksmai „iš tikrųjų stabdo Rusijos bandymus veikti mūsų regione“. 

Aukšto rango NATO pareigūnai BNS patvirtino, kad batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje turėtų būti dislokuoti 2017 metais. Vieną batalioną paprastai sudaro nuo 500 iki 1 tūkst. karių. 

Dvi NATO valstybės – Didžioji Britanija ir Vokietija – antradienį paskelbė, kad du iš keturių batalionų Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus kuriami jų karių pagrindu, o naujienų agentūra „Reuters“ rašė, kad likusiems dviem batalionams turėtų vadovauti Jungtinės Valstijos ir Kanada. 

Batalionams vadovausiančios šalys oficialiai bus paskelbtos per Aljanso viršūnių susitikimą Varšuvoje, kuris vyks liepos pradžioje. Lietuvoje tarptautinis batalionas greičiausiai bus kuriamas Vokietijos karių pagrindu. 

Kiekvieno bataliono pagrindą sudarys vienos Aljanso valstybės kariai, o kitos šalys prie jo prisidės mažesniais pajėgumais.