Buvo prabilta apie itin skaidrų partijos auditą. Netgi buvo viešai išrėkta , kad susitepusieji privalo tuoj pat išeiti. Prisijungė prie tokio sporto ir kiti atletai – konservatorių lyderis išleido pasipiktinimo tiradą feisbuke, vėliau dar užbarstė samprotavimais, kad nežinia, oi nežinia, kaip švarieji konservatoriai ateity galės bendrauti su nešvariaisiais liberalais. O darbininku vadas rėžė viešą pamokslą dovanų dėdės tonu.
Publika neliko abejinga – išsivystė diskusijos ko gi turėtų imtis liberalai kad visi jais vėl patikėtų. Taip į visus pirštais rodantys aktyvieji lietuviai – ir komentatoriai ir politikai užmiršo, ar pro akis, ausis praleido pasaulinę praktiką, kuri palaiko pakankamą skaidrumą ir sąžiningumą civilizuotų šalių politiniame gyvenime.
Jei daugeliu atvejų mes raginami remtis kitų šalių patirtimi, kodėl gi nepasirėmus patyrimu, kai verslo subjektas, sučiuptas papirkinėjantis politiką ar partiją , ne šiaip simboliškai sugėdinamas ar pabaramas, bet baudžiamas baudomis kurios kartais gali siekti ir 50 – 60 % metinės tos įmonės apyvartos sumos.
Gresiant tokioms sankcijoms, net baisusis „MG Baltic“ net siaubingasis R.Kurlianskis nerizikuotu nešti pinigų kažkokiems arogantiškiems partiniams veikėjams, kurie net priimti tų pinigų nesugeba neišplepėdami ar nepasigyrę draugužiams. Niekas nerizikuotų savo verslo faktiniu žlugimu. Ir kyšių problema taptų ne tokia grėsminga.
Ir štai įdomu, kodėl niekas iš politikų net hipotetiškai nepasiūlo tokios idėjos – nepabando inicijuoti panašaus įstatymo? Juk tai būtų logiška šiuo momentu. Juk tai ir būtų būdas parodyti savo nuoširdžius ketinimus daugiau nesitepti rankų ir minčių nešvariais sandėriais.
Pagaliau – tai būtų įrodymas rinkėjams, kad politikai ketina nutraukti bet kokius abejotinus ryšius su kyšininkais.
Bet nieko panašaus iš įvairiaspalvio politinio erzelio negirdime. Tyli ir liberalai, kurie tik dūsauja kaip susigrąžinti piliečių pasitikėjimą, tyli ir šaunieji konservatoriai, net ir valstiečiai tyli, nors taip mėgsta rinkti populiarumo taškus.
Iš esmės tokia esminė tyla yra suprantama. Visų pirma tai, matyt, liudija, kad visos partijos turi tokių panašių bambagyslių , kaip kad STT nutrauktoji liberalų ir jų nutraukimas būtų visiems labai skaudus, o galbūt ir dėl to, kad dabar pagrindinis šių veikėjų galvos skausmas – aišku – be nervingų spėliojimų –“ką dar žino STT „ – pagrindinis galvos skausmas – kaip sugalvoti naujas pasipinigavimo schemas, kurios ne taip kristų į akis STT agentams.
Galbūt greitai politikų pinigai tekės naujais , painesniais kanalais, matyt labiau užkoduotas bus bendravimas tarp davėjų ir ėmėjų, galbūt atsiras papildomų ėmėjų etatų, kaip kad atsiranda narkotikų kurjerių, gabenančių prekes savo skrandžiuose ir panašiai. Ir atsigavę nuo šoko mūsų šaunieji politikai vėl prabils drąsiais balsais mokančiais kaip gyventi.
Bet gal čia tik nesveikos mano fantazijos? Norėčiau ir aš tuo tikėti , ir patikėsiu , kai išgirsiu nors vieną konkrečią politikų „apsivalymo nuo korupcijos“ iniciatyvą. Nors vieną siūlomą įstatymo pataisą šia tema. Tuo tarpu aplink tebevyksta politikų konkursas „ Sąžiningiausias Lietuvis“ ir , atrodo jis tampa įdomus tik patiems dalyviams. Saulius Paukštys
