„Aš kalbėjausi apie tai su savo puikiu kolega Juozu
Oleku (...) ir aš pasakiau Lietuvai, kad mes esame pasiruošę
palengvinti kalbas tarp Lietuvos ir „Kongsberg“ šiuo klausimu“,
– BNS Briuselyje antradienį sakė Norvegijos gynybos ministrė Ine
Eriksen Soereide (Inė Eriksen Sioreide), kuri atvyko į NATO gynybos
ministrų susitikimą.
„Mes esame labai laimingi, galėdami palengvinti viską, ko
reikia Lietuvos pusei“, – pridūrė ji.
Krašto apsaugos ministerija derėtis su norvegais dėl šių
sistemų įsigijimo nusprendė gegužės pabaigoje.
Norvegijos ministrė neprognozavo, kiek vidutinio nuotolio
priešlėktuvinės gynybos sistemos Lietuvai gali kainuoti ir kada
gali būti pasiektas susitarimas.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio
priešlėktuvines sistemas, todėl įsigijus vidutinio nuotolio
sistemas kariai priešininko lėktuvus galėtų pasiekti kelis kartus
toliau.
Anksčiau skelbta, kad vidutinio nuotolio priešlėktuvinės
gynybos projektas gali būti bendrai vystomas visose trijose Baltijos
šalyse, tačiau Latvija ir Estija kol kas viešai neskelbė apie
derybas nė su vienu iš tokių sistemų gamintojų.
Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal
išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti
finansavimą, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir karinį
aktyvumą Baltijos jūros regione.
Šiais metais Lietuvos krašto apsaugos biudžetas siekia 575 mln.
eurų arba 1,48 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitąmet
išlaidas krašto apsaugai numatoma padidinti 150 mln. eurų.