„Vokietija yra pasiruošusi imtis vaidmens kaip viena iš
keturių kertinių šalių“, – žurnalistams Briuselyje sakė
Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen), atvykusi į NATO gynybos
ministrų susitikimą.
Ji nepatvirtino, kad vokiečiai vadovaus Lietuvoje kuriamam
batalionui, tačiau teigė, kad toks variantas svarstomas.
Lietuvos politikai anksčiau yra skelbę, kad Lietuvoje kuriamo
bataliono pagrindą sudarys Vokietijos kariai.
NATO gynybos ministrai antradienį pritars minėtų keturių
batalionų Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje steigimui,
prasidedant susitikimui sakė Aljanso generalinis sekretorius Jensas
Stoltenbergas.
Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas
(Maiklas Falonas) antradienį žurnalistams taip pat patvirtino, kad
šios šalies karių pagrindu bus kuriamas vienas iš batalionų.
„Šiandien galiu patvirtinti, kad Britanija vadovaus vienam iš
keturių batalionų“, – teigė M.Fallonas.
„Tai turėtų siųsti labai stiprų vienybės, ryžto ir
nusiteikimo signalą, kad ginsime Baltijos šalis ir Lenkiją“, –
pridūrė jis.
Aljanso diplomatiniai šaltiniai BNS sakė, kad Didžioji
Britanija turėtų vadovauti batalionui Estijoje.
Aljanso ministrai antradienį neplanuoja viešai paskelbti
valstybių, kurios imsis vadovauti steigiamiems batalionams, nes tai
planuojama padaryti per NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje.
Kiekvieno bataliono pagrindą sudarys vienos Aljanso valstybės
kariai, o kitos šalys prie jo prisidės mažesniais pajėgumais.
Naujienų agentūra „Reuters“ rašė, kad Jungtinės Valstijos,
Vokietija ir Didžioji Britanija planuoja atsiųsti didžiąją dalį
karių šiems kariniams vienetams, o ketvirtąja vadovaujančia
šalimi gali tapti Kanada.
NATO teigia, kad papildomi pajėgumai į Rytų Europą siunčiami
reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir Baltijos jūros
regione. Anot Maskvos, tai kelia pavojų Rusijos saugumui, ir ji
žada imtis atsakomųjų priemonių.
Po Krymo aneksijos 2014-aisiais Baltijos šalyse jau buvo
sustiprinta oro policijos misija, padidintas karinių pratybų regione
skaičius, atidaryti nedideli NATO štabai kiekvienoje Baltijos
šalyje. Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją Jungtinės
Valstijos atsiunčia po rotuojamą kuopą karių. Reaguodami į
Rusijos veiksmus Ukrainoje kiti sąjungininkai taip pat pradėjo
dažniau siųsti savo pajėgas bendroms pratyboms, tačiau tai daro
nereguliariai.