Paklausykime prezidentės ir pažvelkime į naujausią siūlomą receptą – Europos Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Šalies ataskaita. Lietuva 2016“. Kas jame rašoma mums rūpimais klausimais?
„Nedidelė pažanga padaryta vykdant visapusišką pensijų sistemos tvarumo klausimą“. Savikritiškai pripažinkime, kad Lietuvoje ne tik nedidelės, bet ir jokios pensijų sistemos pažangos kol kas nepadaryta (o planuojama tik teorinių fantazijų lygiu), išskyrus pensinio amžiaus ilginimą, bet jis juk pradėtas dar 2012 metais. O vis didėjanti Sodros skola (nesant jokių ekonominių ar politinių sukrėtimų) – akivaizdus netvarumo faktas. „Nors žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, palaipsniui mažėja, jų vis dar yra daug. 2014 m. skurdas arba socialinė atskirtis grėsė 27,3% visų gyventojų“. Vis dėlto pažvelgę į kaimynės Latvijos skurdžių lygį, jis sumažėjo nuo 35,1 iki 30,9%, arba estų – čia jis padidėjo nuo 23,5 iki 26,0%, pastebėsime, kad tas lygis priklauso nuo pačių savęs vertinimo – šalių pasirinkto vadinamojo „skurdo slenksčio“.
Dar pernai EK pastebėjo, kad pensijų fiskalinį tvarumą įtakoja „neigiami demografiniai pokyčiai ir aukštas emigracijos lygis (1990–2011 m. laikotarpiu iš Lietuvos emigravo 728 700 žmonių)“.
O kas šiemet? Nieko gero. 2012-2015 iš Lietuvos emigravo dar 158 tūkst. Lietuvos žmonių. O dėl demografijos tai 2012 metais Lietuvoje gyveno 3 mln. gyventojų, 2016 m. pradžioje – 2,889 mln. Tiesa, emigracija šiek tiek mažėja, o imigracija truputį didėja.
Pernai: „Dabartinė pensijų išmoka labai priartėjo prie skurdo rizikos ribos – 234 EUR per mėnesį, o vidutinė senatvės pensija buvo 246 EUR ir nėra indeksuojama“.
Šiemet senatvės pensija pasiekė 255 EUR, bet ir skurdo riba padidėjo iki 240 eurų, taigi jų skirtumas vis tiek labai menkas. Pensijos per pastaruosius aštuonerius metus buvo padidintos vos porą kartų, taigi neindeksuojamos, o didinamos tik ad hoc pagrindu, t.y. be nustatytų taisyklių. Kadangi darbo užmokestis sparčiai auga, santykinis pagyvenusių žmonių skurdo lygis didėja.
Pernai: „Dėl visuomenės senėjimo poveikio biudžetui Lietuvai kyla dar vienas spręstinas uždavinys – užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą, ypač pensijų srityje. Pensijų sistema taip pat buvo vienas iš Lietuvai kylančių spręstinų uždavinių, įvardytų per 2014 m. Europos semestrą. Vyriausybė ketina persvarstyti savo socialinį modelį, taip pat pateikti pasiūlymą dėl visapusiškos pensijų sistemos reformos“.
Šiemet padėtis tokia: Sodros finansuose fiskalinis tvarumas vis dar nepasiektas, Seimas kažką svarsto, bet jokios veiksmingos pensijų reformos nėra, kaip ir aprobuoto socialinio modelio.
Dar iš šiųmečio Europos Komisijos dokumento: „Lietuva 2013 m. pensijoms skyrė trečdaliu mažiau lėšų, palyginti su ES vidurkiu (7,2 % nuo BVP Lietuvoje, palyginti su 11,3 % BVP ES), pensijų adekvatumas vis dar kelia susirūpinimą“.
Čia galima būtų pridėti, kad vadinamoji pakeitimo norma (senatvės pensijos dydis palyginti su gautu neto atlyginimu) Lietuvoje yra 43%, kai Latvijoje – 48%, Estijoje – 42%. Bet pačios pensijos Latvijoje 38 EUR, o Estijoje 116 eurų didesnės nei Lietuvoje.
„Maža vidutinė pensija ir tai, kad ji neindeksuojama, verčia abejoti dabartiniu pensijų adekvatumu ir yra viena iš pagrindinių vyresnių nei 65 metų gyventojų staigaus skurdo padidėjimo priežasčių. Senatvės pensiją gaunančių asmenų (65 m. ir vyresnių) skurdo ir socialinės atskirties lygis siekia 31,9 % ir yra beveik dvigubai didesnis už ES vidurkį. Pagyvenusių žmonių lyčių skurdo atotrūkis yra didelis, ypač 75 m. ir vyresnių žmonių (2014 m. 26,2 % moterų, palyginti su 6,9 % vyrų“.
Europos Komisija pripažįsta, kad „Lietuvos socialinės apsaugos sistema yra silpna ir Lietuva yra viena iš ES šalių, kurioje visuomenės nelygybė didžiausia. Šalyje vis daugiau pažeidžiamiausioms grupėms (bedarbiams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliems asmenims) priklausančių žmonių, kuriems gresia skurdas“.
Europos Komisija randa progą ir pagirti Lietuvą: „Skurdas ar socialinė atskirtis tebegresia 804 000 asmenų, tačiau nacionalinis strategijos „Europa 2020“ skurdo mažinimo tikslas – mažiau negu 814 000 asmenų – pasiektas. Šis pagerėjimas įvyko dėl palankių makroekonominių sąlygų ir demografinių pokyčių, o ne dėl skurstantiems gyventojams skirtų politikos veiksmų“.
Pažymėta, kad Lietuvoje „silpna minimalios socialinės apsaugos sistema. Trumpalaikiams bei ilgalaikiams bedarbiams ir socialinės paramos gavėjams taikomos minimalios socialinės apsaugos sistemos adekvatumas yra vienas blogiausių ES“ (Lietuvos lygmuo – trečias nuo galo).
Beveik teigiamas rodiklis: „Dėl žemo pensijų adekvatumo Lietuvoje darbuotojai yra linkę ilgiau likti aktyvūs nei kitose ES šalyse. 55–64 m. amžiaus asmenų aktyvumas ir užimtumo lygis 2014 m. buvo didesnis už ES vidurkį: 55–64 m. amžiaus asmenų užimtumo lygis Lietuvoje siekė 63,0 %, palyginti su 55,9 % ES“.
Dokumente pakomentuojamas ir naujasis socialinis modelis, pažymėta, kad jame „numatoma keisti pensijų sistemą: pakeisti pagrindinės pensijos dalies finansavimą; nustatyti pensijų indeksavimo taisykles; po 2026 m. pensinį amžių susieti su vidutine tikėtina gyvenimo trukme. Šia išsamia reforma siekiama pagerinti pensijų adekvatumą ir tvarumą. Kadangi Lietuva priėmė lyčių požiūriu neutralios pensijos ateityje teisės aktus, nuo 2053 m. panašios karjeros vyrų ir moterų pensinės pajamos bus lygios“.
Bet toji paminėta pensijų sistemos reforma, žinomi mokslininkai tai pripažįsta, iš esmės tėra kalbų migla, anot žinomo mokslininko Raimundo Kuodžio, „Seimo nariai net nesupranta, ką svarsto“...
O dabar grįžkime prie prezidentės. Pernai po EK ataskaitos, atsakydama į Komisijos priekaištus, ji neiškentusi net Briuselio valdininkų akivaizdoje išbarė Lietuvos Vyriausybę dėl nepakankamų socialinių reformų ir pripažino, kad šiuose segmentuose pažangos nėra arba jie labai apleisti. Kodėl tik iš Briuselio jai pasimatė tos nevykdomos reformos?
Todėl, kad „iš šalies kartais ir geriau matyti, kokios problemos, kaip jos vertinamos, ir tikrai tų namų darbų yra daug, kad Lietuva galėtų greičiau vystytis. Ir ne tik vystytis, bet ir kelti gyvenimo lygį mūsų žmonėms ir užtikrinti būtent socialinį saugumą, kas yra labai svarbu“. Peršasi pasiūlymas: gal ir Daukanto aikštės rūmus iškelkime į Briuselį, jei iš ten taip gerai matosi, kas darosi Lietuvoje?
O dabar jau paklausčiau ir pačios prezidentės: o kur Jūsų per septynerius metus padaryti namų darbai? Sprendžiant iš Europos dokumento, jų nelabai matosi. Pernai už nepadarytus darbus Jūs barėte Vyriausybę. Bet šiemet gal pradėkite nuo savęs?
Pavyzdžių yra: buvęs Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis prieš keletą metų pats inicijavo kardinalią pensijų reformą, po kurios Lenkijos pensijų finansai reikšmingai sustiprėjo. O Lietuvoje?
