Prieš balsavimą parlamentaras Jurgis Razma kreipėsi į kolegas: „Tikiuosi, kad galų gale, po keleto metų ir Konstitucinio Teismo nutarimo ir išspręsime prezidento našlės klausimą. Tai savo turiniu korektiškas ir socialiai pagrįstas projektas.“ Siūlymą priimti naująjį įstatymą palaikė ir Kęstutis Masiulis, kuris ragindamas balsuoti „už“ teigė: „Įstatymo projektas atsirado dėl labai konkrečių aplinkybių. Turėjome situaciją, kai viena ponia suskubo naudotis jai nepriklausančiomis lengvatomis. Šita ponia ir taip savo sutuoktinio buvo apdovanota.“
Nauju įstatymu nutarta nuo 2016 m. liepos 1 d. atsisakyti nuostatų, susijusių su Respublikos Prezidento valstybinės našlių rentos reglamentavimu. Už pakeitimus balsavo 79 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 7 parlamentarai. Kol kas liko neįgyvendintas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymas rentą keisti valstybine pensija.
Konstitucinis Teismas 2014 m. liepos 3 d. priimtu nutarimu pripažino, kad Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4 straipsnio nuostata, kuria mirusio Lietuvos Respublikos prezidento sutuoktiniui Lietuvos Respublikos piliečiui nustatyta teisė gauti Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą, prieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos įstatymu mirusio Respublikos prezidento sutuoktiniui Lietuvos Respublikos piliečiui, nepaisant amžiaus, buvo nustatyta teisė gauti 50 proc. Respublikos prezidento valstybinės rentos dydžio Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą.
Nuo šiol šis įstatymas reglamentuos tik Respublikos Prezidento valstybinės rentos ir Respublikos Prezidento našlaičių valstybinės rentos skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką, taip pat šių rentų dydžius.
Už naujos Prezidento valstybinės rentos įstatymo redakcijos priėmimą balsavo 79 Seimo nariai, septyni susilaikė. Ligšiolinis įstatymas numatė, kad prezidento našliui (našlei) mokama 50 proc. valstybinės rentos dydžio renta. Įstatyme liko kadenciją baigusio prezidento renta, kuri sudarys 50 proc. šalies vadovo užmokesčio, bei nepilnamečiams vaikams mokama našlaičių renta. Šios dydis yra 25 proc. valstybinės rentos dydžio, jeigu teisę gauti šią rentą turi vienas našlaitis, o jei daugiau – po lygiai, bet ne daugiau kaip pusė visos valstybinės rentos dydžio.
Spręsdama, kaip įgyvendinti KT nutarimą, SADM yra pasiūliusi rentą keisti valstybine pensija. Ji sudarytų 15 proc. šalies vadovo darbo užmokesčio dydžio per mėnesį, tačiau dėl atitinkamų Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimų parlamentas ketvirtadienį nebalsavo. Pagal šį projektą, valstybinė pensija būtų mokama tik tuo atveju, jei našlys arba našlė, kaip Lietuvos prezidento sutuoktinis, ne mažiau kaip trejus metus vykdė valstybiniame ar diplomatiniame protokole nustatytas funkcijas. Šią pensiją galėtų gauti tik Lietuvos pilietis ar pilietė. Pasak pataisas parengusios SADM, protokole nustatytas funkcijas vykdydamas šalies vadovo sutuoktinis atstovauja aukščiausiajam šalies valdžios pareigūnui – prezidentui, vadinasi, ir pačiai valstybei, atlieka tam tikras reprezentacines funkcijas, kurioms reikalingos „pastangos, valia, pasiaukojimas, laikas“.
Priėmus siūlomą įstatymo pataisų variantą, buvusio valstybės vadovo našlė Kristina Brazauskienė į tokią valstybinę pensiją pretenduoti negalėtų, nes santuoka sudaryta jau pasibaigus Algirdo Mykolo Brazausko kadencijai. Įstatymų pakeitimai parengti Konstituciniam Teismui paskelbus, kad prezidento našlės ar našlio rentą įtvirtinanti įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai. Prezidento našlių rentos klausimas Konstituciniame Teisme konservatorių iniciatyva buvo sprendžiamas, kai mirus prezidentui A.M.Brazauskui jo našlė 2010 metais pateikė SADM prašymą skirti prezidento našlės rentą. K.Brazauskienė nurodė neturinti draudžiamųjų pajamų, tačiau ji neslėpė valdanti didelės vertės turtą. Konstitucinio Teismo prieštaraujančiu Konstitucijai pripažinta įstatymo nuostata numatė, kad mirusio prezidento sutuoktinis turi teisę gauti valstybinę prezidento našlių rentą, kuri siekia 50 proc. prezidento valstybinės rentos dydžio.
Teismo vertinimu, ši nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes našlys vien dėl buvusio sutuoktinio statuso negali įgyti teisės gauti specialią socialinę išmoką. Teismo teigimu, specialių dėl buvusio sutuoktinio statuso išmokų nustatymas įtvirtintų privilegiją dėl asmens socialinės padėties, o tai draudžia kiti pagrindinio šalies įstatymo straipsniai.
