„Įtariamųjų gali būti daugiau, bet nuo baudžiamosios atsakomybės juos saugo teisinė neliečiamybė“, – po šių prieš kelias dienas prokuroro Justo Lauciaus pasakytų žodžių nemažai Seimo narių sėdi lyg ant adatų.
„Niekas nėra tikras, ar tyrėjai nepasibels į jo kabineto duris ir nekrės stalčių“, – apie nuotaikas Seime kalbėjo „Lietuvos ryto“ šaltinis.
Politikų stalčiai ištuštėjo
Seime, kurį pasiekia ir žinios iš teisėsaugos institucijų, kalbama, kad korupcijos skandalo purslai gali aptaškyti net 25 politikus.
„Yra šiek tiek informacijos iš teisėsaugos, kurie veikėjai gali sudominti tyrėjus.
Bet ir šiaip daugelis arba žino, arba jaučia, kurie Seimo nariai turėjo kontaktų su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu, kurie šmėžuodavo jo vadovaujamose žiniasklaidos priemonėse“, – apie Seime tvyrančią įtarumo ir nerimo atmosferą pasakojo „Lietuvos ryto“ pašnekovas.
Vis dėlto atrodo, kad kontaktų su R.Kurlianskiu turėję parlamentarai yra pasirengę galimiems pareigūnų vizitams.
„Po kratų Vytauto Gapšio kabinete bei namuose ir Gintaro Steponavičiaus fonde pareigūnai prasitarė radę ypač tvarkingus stalčius – nė dulkelės. Ir vienas, ir kitas jautė, kad bus krečiami. Bet ne viską gali paslėpti“, – sakė vienas su teisėsaugos pareigūnais bendravęs Seimo narys.
Seime kalbama, kad į pareigūnų akiratį gali patekti kone visų frakcijų atstovai, net įvardijamos konkrečios pavardės.
Šiomis dienomis neramiai esą jaučiasi ir vienas ministras.
Domina balsavimas Seime
Kad su koncernu „MG Baltic“ susijusios bylos tyrimo gijos veda į Seimą, prokuroras J.Laucius užsiminė ir vakar: „Galiu tik patvirtinti, kad kalbama apie kelių įstatymų priėmimą. Tie įstatymai, ikiteisminio tyrimo duomenimis, galėjo būti palankūs arba turėti įtakos R.Kurlianskio atstovaujamam koncernui „MG Baltic“.“
Prokuroras neatskleidė, apie kokius įstatymus kalbama, tačiau užsiminė, kad apie juos žiniasklaidoje jau buvo skelbta. Tai – tam tikri įstatymai ir verslo projektai, dėl kurių turėjo balsuoti Seimas.
Kiek su šiais įstatymais susijusių politikų dar yra teisėsaugos akiratyje, J.Laucius taip pat neįvardijo: „Ikiteisminį tyrimą sunku prognozuoti, jis gali pakrypti bet kuria linkme.“
Kad tiriant skandalingą bylą gali būti netikėtumų, prokuroras įsitikino ir vakar, kai Vilniaus apygardos teismas (VAT) galutinai atmetė jo prašymą pratęsti R.Kurlianskio suėmimą.
Teismo neįtikino prokuratūros argumentai, kad būdamas laisvėje verslininkas gali trukdyti tyrimui.
Politikai prašė pinigų?
R.Kurlianskio advokatas Romualdas Mikliušas taip pat patvirtino, kad „MG Baltic“ viceprezidentas dažnai bendraudavo su politikais, bet prokurorams jų pavardžių dar neatskleidė: „R.Kurlianskis ne kartą sakė, kad yra bendravęs su įvairiais politikais, ir ne vieną kartą. Ne paslaptis, kad politikai nuolat į jį kreipdavosi, ko nors prašydavo – paremti jų rinkėjus, politikų apygardų įmones ir panašiai.“
Advokatas negalėjo atsakyti, ar kokios nors paramos prašė buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis ir V.Gapšys.
Pats R.Kurlianskis taip pat nėra atsakęs į šiuos klausimus, nes iki šiol nesutiko duoti parodymų.
Advokatas neabejojo, kad verslininkas parodymus duos vėliau, jei ši byla kada nors pasieks teismą: „Manau, kad dabar tyrimas nutils, kaip dažnai būna Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) bylose. Visi pirminiai veiksmai jau atlikti ir dabar, matyt, labai didelio judėjimo nebus.“
Nuolaida – irgi nusikaltimas
Advokatas abejojo, ar tokių įrodymų, kurie žinomi dabar, pakaks, kad byla pasiektų teismą: „Laikas parodys, bet iš mūsų matytos medžiagos aš jokios teisminės perspektyvos neįžvelgiu.“
Pirmadienį prokuratūra paviešino, kaip buvo bandoma papirkti Darbo partijos vicepirmininką V.Gapšį.
Vienu atveju Darbo partijos politinei reklamai per koncernui priklausančius televizijos kanalus galėjo būti suteikta 10 tūkstančių eurų nuolaida.
Dar 15 tūkstančių eurų pervesta pagal galimai apsimestinę paramos sutartį tarp vienos viešosios įstaigos ir koncerno valdomos bendrovės.
„Jei civilines sutartis vertinsime kaip nusikaltimus, tai tų įtariamųjų gali būti labai daug.
Sunku ką nors paaiškinti, jei visus įstatymų reikalavimus atitinkanti sutartis yra traktuojama kaip kyšis.
Visi sutarties dalyviai, kiek suprantu, teigia, kad sutartis yra reali“, – svarstė R.Mikliušas.
Svarsto kelias versijas
Už ką kyšį galėjo gauti E.Masiulis, prokurorai žada atskleisti vėliau.
Advokatas teigė žinantis tiktai viešai jau aptartas versijas. Jo žiniomis, pareigūnai įtaria, kad R.Kurlianskis galėjo bandyti paveikti politikus, kai Seime buvo svarstoma dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos, paminklo Jonui Basanavičiui statybų ir priimant įstatymą dėl kredito unijų.
Nors pas E.Masiulį pareigūnai rado grynųjų pinigų, R.Mikliušo teigimu, tai dar ne įrodymas, kad politikas gavo kyšį: „Maža rasti pinigų – reikia įrodyti susitarimus, kad buvo veikiama tyčia, ir visa kita. Mes tokių įrodymų tikrai nematėme.“
R.Kurlianskiui yra pareikšti įtarimai, kad tuomečiam Seimo nariui E.Masiuliui davė 106 tūkstančių eurų kyšį.
