Seimo narė apie šeštadienio eitynes: „Laukia istorinis įvykis“

Birželio 18-ąją jau trečią kartą sostinėje bus rengiamos „Baltic Pride“ eitynės, jose nedalyvaus aukščiausi šalies vadovai, renginio dalyviai savo gretose neišvys ir miesto mero, tačiau žmogaus aktyvistai teigia renginyje sulauksiantys gausaus Lietuvoje dirbančių diplomatų ir svečių iš užsienio būrio. Savo nepasitenkinimą dėl rengiamų eitynių jau išreiškė priešiškai LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) bendruomenės atžvilgiu nusiteikę aktyvistai.

M.A.Pavilionienė teigė, kad provokacijų per eitynes nesitikinti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.A.Pavilionienė teigė, kad provokacijų per eitynes nesitikinti.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
M.A. Pavilionienė eitynes vadina istoriniu įvykiu.<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
M.A. Pavilionienė eitynes vadina istoriniu įvykiu.<br>V.Valentinavičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 16, 2016, 3:34 PM, atnaujinta May 21, 2017, 2:00 PM

Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Marija Aušrinė Pavilionienė teigė, kad puikiai žinanti, su kokia priešprieša teks susidurti, bet jokių incidentų renginyje nesitikinti ir linkinti visiems gražios šventės.

– Savaitgalį vyks jau trečiosios eitynės „Už lygybę“. Kokiomis nuotaikomis laukiate šio renginio?

– Labai ramiai, žinau, kokios yra protestuotojų nuotaikos, kurie mus pasitiks prie Rusų dramos teatro. Juos dabar pradėjau vadinti neišprususiais, žmogaus teisių negerbiančiais asmenimis. Žinau, su kuo turiu reikalą, ir manęs tai nė kiek nestebina. Esu Žmogaus teisių komiteto narė, tad ginti žmogaus teises yra mano pareiga. Visi žmonės turi pasirinkimo laisvę išeiti į gatves, pareikšti savo reikalavimus, reikalauti, kad jų socialinės, žmogaus teisės ir teisė į privatų gyvenimą būtų pripažintos.

– Į renginį atvyksta ir nemažai svečių iš užsienio. Kaip manote, ar juos nustebins prieš LGBT bendruomenę nusiteikusių žmonių protestai?

– Jie žino, kas tai yra, ir jų šalyse tikriausiai taip pat partnerystės, santuokos ar kiti įstatymai nebuvo priimti. Jie suvokia ir tai, kad Lietuva tebėra labai provinciali šalis bei tai, kad daug įtakos valstybėje turi Bažnyčia, o politikai nuolaidžiauja religinėms interesų grupuotėms, nes nori būti dar kartą išrinkti. Juk nuo Bažnyčios palaiminimo priklauso ir parapijiečių balsai.

– Neseniai jūsų rengtos spaudos konferencijos tema buvo apie tai, iš kur Lietuvoje kyla pyktis, nukreiptas į LGBT bendruomenę. Kaip pati sau atsakote į šį klausimą?

– Tai sukelia neišprusimas ir žinių stoka. Žmonės juk atmeta tai, ko nepažįsta. Mūsų valstybėje mokslininkai ir švietimo bendruomenė per mažai kalba apie sudėtingą žmogaus lytinę prigimtį ir jos įtaką asmenybės formavimui. Mes nesuvokiame, kad esame lytinės būtybės nuo gimimo iki mirties ir mūsų lytiškumas skirtingai reiškiasi. Prigimtinis lemia lytinę tapatybę, o mūsų šalyje vis dar galvojama, kada lytinę tapatybę gali keisti tada, kada panori. Tai kliedesys. Kitas svarbus veiksnys – katalikiškosios religijos įtaka valstybei. Europos Sąjunga pamatuota ne tik krikščionybės nuostata, bet ir protestu prieš religijos dogmas, racionalaus proto, abejonėmis ir demokratijos principais. Esame šalis-ES narė, tad neturi būti stumiama kolektyvinė religinė prievarta – ypač Seime, kurį norima paversti bažnyčia.

– Dažnai kritikuojate lytinio švietimo programų nebuvimą, kur, jūsų nuomone, veda nenoras matyti, pripažinti kitos orientacijos žmonių, gyvenančių mūsų visuomenėje?

– Tai veda į tolesnį neapykantos LGBT bendruomenei kurstymą, ankstyvus paauglių nėštumus ir pan. Jos aklos kaip katytės, nesupranta, kas vyksta. Instinktai prabunda, vaikinai ir merginos poruojasi, katalikai švietimo programos rašymo grupėje siūlo, kad lytinius santykius jaunuoliai pradėtų sulaukę 20 metų, kai pas mus gimdo vos 13-14 metų merginos. Naują programą sudaro higienos klausimas, pasirengimas šeimai ir šiek teik informacijos apie lytinį švietimą. Tiesa, viena formuluotė ypač įstrigo: „Neaiškinti vaikams apie lytinių santykių techniką.“ Tai parodo, koks siauras požiūris. Juk kai kalbame apie lytinį ugdymą, turime kalbėti apie lyčių istoriją, negalima lytiškumo pateikti nuogai, tai būtina sieti su socialinėmis, psichologinėmis, ekonominėmis problemomis.

– Šiemet pirmą kartą savivaldybės istorijoje leidimas eitynėms išduotas be teismų. Ar tai vertinate kaip pozityvų žingsnį?

– Tai tam tikras rinkiminis triukas. Pamenu, kartą su Remigijumi Šimašiumi diskutavau vienoje laidoje apie homoseksualių žmonių partnerystę, tai jis sutiko, kad būtų įteisinta partnerystė, bet santuokai ar vaikų atsiradimui tokioje šeimoje nepritarė. Liberalai – labai lankstūs, ir ištikus nelaimei visą partiją, stengiamasi išsisukti kuo pozityviau.

– Užsienyje būta ne vieno atvejo, kai panašiose eitynėse dalyvauja ir miesto meras. Kiek metų dar turės praeiti, kad sostinės meras, kad ir kas juo tuomet bus, išdrįs dalyvauti tokiame renginyje?

– Manęs šiandien klausė, kada Lietuvoje į LGBT bus žvelgiama pozityviai. Jei anksčiau sakydavau, kad tai bus po kokių 30 metų, tai dabar sakau, kad po dešimtmečio. Mūsų problemų sprendimą stebi Europa. Pavyzdžiui, Portugalijoje, kur į valdžią atėjo socialistinės pakraipos prezidentas ir ministras pirmininkas, per tris mėnesius buvo priimti visi reikiami įstatymai, o tarp jų – ir surogatinės motinystės, o mes skaičiuojame embrionus ir juos laikome žmonėmis.

– Ar pavyks eitynėse ir kituose LGBT renginiuose išvengti incidentų?

– Taip, bet daugiausia priekaištų turiu mokslininkams ir medikams, kurie galėtų paaiškinti, kodėl tokie žmonės gimsta. Kai pradedama neišmanėliškai kalbėti, visuomet paklausiu: o jei tavo šeimoje gimtų toks vaikas? Tada žmogus susimąsto. Manau, kad policija puikiai atliks savo darbą ir bus dar vienas istorinis įvykis. Renginio dalyviams linkiu ramybės, stiprybės ir džiugesio, kad jie yra kartu. Šie žmonės – labai šilti ir jautrūs, nes patyrę daug patyčių ir paniekos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.