Daugelis žmonių gali lengviau atsikvėpti. Jiems negrės nukentėti netgi pavartojus vaistų, kuriuose yra alkoholio. Negana to, nulinę ribą galima viršyti ir išgėrus giros ar kefyro, galimos ir nedidelės matuoklių paklaidos.
Lieka senoji 0,4 promilės riba, išskyrus pradedančius vairuotojus, motociklininkus, keleivių ir pavojingų krovinių vežėjus, kuriems galioja visiško blaivumo reikalavimas. Tai atitinka Europos Komisijos rekomendacijas nustatyti vairuotojams iki 0,5 promilės leistiną alkoholio normą, o pradedantiesiems – iki 0,2 promilės.
S.Skvernelio siūlymas įvesti nulio promilių reikalavimą vairuotojams dvelkė populizmu, bet sutapo su politinės jėgos, kurios gretose jis kandidatuoja į Seimą ir net taikosi į premjero postą, šūkiais. R.Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“ kovą už blaivią Lietuvą pavertė savo rinkimų kampanijos ašimi.
Dabar jau subliūškusį projektą iškart ėmė kritikuoti saugaus eismo specialistai, nes tokia tvarka tik būtų pasunkinusi alkoholiu nepiktnaudžiaujančių žmonių gyvenimą, o nelaimių keliuose nesumažintų. Mat paprastai avarijas sukelia gerokai 0,4 promilės ribą viršiję kelių ereliai.
Statistika rodo, kad didžiausią pavojų kelia vidutinio neblaivumo (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) ir ypač sunkiai apgirtę (per 2,5 promilės) vairuotojai, kuriems nulio promilės reikalavimai – nė motais.
Vis dėlto politiniu požiūriu naujajam vidaus reikalų ministrui, ko gero, nebuvo lengva atsižegnoti nuo savo pirmtako sumanymo.
Skirtingai nei Saulius Skvernelis, kuris daugelį VRM iniciatyvų pateikdavo kaip asmenines, T.Žilinskas liko šešėlyje – sprendimas atšaukti nulio promilių pataisą grindžiamas pirmiausia neigiama Susisiekimo ministerijos išvada.
Aišku, taip įgeliama S.Skverneliui ir netiesiogiai parodomas nepritarimas „žaliųjų valstiečių“ įsuktam draudimų vajui.
Šios partijos vedlys Ramūnas Karbauskis ir aukštai jos rinkimų sąraše įrašytas A.Veryga buvo ir tarp parašus už alkoholio rinkos suvaržymus rinkusios visuomenininkų grupės įkvėpėjų.
Ši grupė, pasivadinusi „Už blaivią“, surinko 50 tūkst. piliečių parašų ir dabar jos siūlomas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas turės svarstyti Seimas.
Užsimota visiškai uždrausti alkoholio reklamą, leisti juo prekiauti tik specializuotose parduotuvėse, apribojant prekybos laiką nuo 10 iki 20 valandos ir pakeliant draudimo jį parduoti amžiaus kartelę iki 20 metų.
Niekas nesiginčija, kad girtavimas – rimta Lietuvos problema, bet drastiški draudimai jau anksčiau yra išmėginti pasaulyje ir didelės naudos nedavė. Lietuvos sąlygomis jos net gali būti greičiau žalingos nei naudingos.
Juk girtavimo priežastys – pirmiausia socialinės, neretai alkoholiu piktnaudžiauja kelios prie socialinės rizikos grupių priskiriamų žmonių kartos. O smarkiai apribojus alkoholio pardavimo laiką tik išaugs nelegali prekyba ir surogatų gamyba.
Beje, tyrimai rodo, kad alkoholio reklama apskritai neturi poveikio gėrėjų įpročiams.
Šie argumentai jau nesyk buvo išsakyti viešojoje erdvėje, bet politikams, žinoma, paprasčiau imituoti kovą už blaivybę ir siūlyti populistinius receptus, nei mėginti spręsti skurdo, socialinės atskirties problemas, kurios daugelį žmonių stumia į girtavimo liūną.
Žinoma, svaigalai neturi būti peršami žmonėms už kiekvieno kampo ar parduodami nepilnamečiams. Lietuvoje taip ir nėra.
Alkoholio kontrolės įstatymas gana griežtas, atitinka Europos Sąjungos normas, tereikia jų laikytis, juo labiau kad Seimas ką tik įsriegė naujų draudimų.
Nuo šių metų pradžios uždrausta pardavinėti alkoholį degalinėse. Tiesa, nepastebėta, kad dėl to būtų sumažėję žuvusiųjų dėl neblaivių vairuotojų kaltės.
Bet rinkimų karštligės apimtas Seimas dabar uždraudė dar ir skelbti kainų nuolaidas svaigalams, rengti bet kokius su alkoholiu siejamus konkursus. Tai jau arti visiško jo reklamos draudimo.
Negana to, konservatorių, lenkų, „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ frakcijoms bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai užregistravo įstatymo pataisą, kuri numato naują alkoholio apmokestinimo akcizu tvarką ir kasmetį šio mokesčio didinimą. Dėl to jau kitąmet vynas vidutiniškai brangtų 14 proc., stipresni gėrimai – 17 proc., alus – 11–18 procentų.
Iš šio mokesčio kitais metais papildomai į biudžetą surinktus apie 40 mln. eurų siūloma nukreipti į specialiai sukurtą antialkoholio fondą, juos skirti sveikam gyvenimo būdui propaguoti, įskaitant ir socialinę reklamą žiniasklaidoje.
Gal tokiu būdu politikai mėgina pamaloninti žiniasklaidą, kuri neteko nemažai pajamų dėl alkoholio reklamos draudimų? Bet tai panašu į sūrį pelėkautuose.
Nors sveiko gyvenimo būdo propagavimas neabejotinai visuomenei duotų naudos, kyla klausimas, ar toks fondas netaptų politikų įrankiu, kuriuo manipuliuodami jie mėgintų daryti įtaką žiniasklaidai. Tai reikštų, kad Lietuva neblaivėja, o žodžio laisvės erdvė tik siaurėja.