Politinėms partijoms bei piliečiams išplatintame rašte teigiama, kad LGBT eitynės prieštarauja Lietuvoje galiojantiems įstatymams ir Konstitucijos nuostatai riboti žmonių dorovei prieštaraujančius viešus susirinkimus. Tuo remiantis valdžios atstovai raginami atšaukti leidimą rengti provokuojamojo pobūdžio eitynes, kurios labiausiai ir prisideda prie seksualinių mažumų ir piliečių daugumos supriešinimo.
„Tokių eitynių draudimas jokiu būdu nebūtų nedemokratiškas veiksmas. Kiekviena valstybė gali ir privalo nustatyti protingas žodžio laisvės ribas. Aiškus pagrindas tam nurodytas Konstitucijos 25 straipsnyje – būtinybė garantuoti žmonių dorovės apsaugą. Gana apsimetinėti, jog LGBT eitynės yra tik viena iš daugelio politinių demonstracijų, neva neturinti akivaizdaus siekio paneigti ir pakeisti visuomenės dorovės normas“ , – teigiama viešai išplatintame „Vilniaus forumo“ inicijuotame kreipimesi.
Šio teksto nuostatoms viešą pritarimą pareiškė apie 500 įvairių visuomenės ir kultūros veikėjų, intelektualų bei akademikų. Viešą paramą kreipimesi išdėstytoms nuostatoms išsakė politinės partijos Tautininkų sąjunga bei Lietuvos centro partija. Kreipimąsi dėl „Baltic Pride“ eitynių pasirašė ir vos keli „Lietuvos sąrašo“ partijos nariai. Tyliu pritarimu paramą eitynių tikslams pademonstravo parlamentinės partijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurių nė viena neatsiliepė į kvietimą paremti eitynėms oponuojantį kreipimąsi.
„Manome, kad valdančiųjų ir kitų politinių partijų nenoras savo rinkėjams viešai išsakyti savo pozicijų dėl LGBT eitynių rodo, jog Lietuvos viešojoje erdvėje pamažu įsivyrauja žodžio laisvę ribojančios praktikos. Partijų nenoras rinkėjams viešai paaiškinti savo nuostatų dėl LGBT judėjimo politinių reikalavimų turi būti vertinamas kaip tylus pritarimas šio judėjimo politiniams reikalavimams“, – teigia vienas iš „Vilniaus forumo“ steigėjų ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių filosofas Vytautas Radžvilas.
Kreipimosi autoriai tvirtina, kad šiandien būtina liautis skleisti ideologinį melą, kad Lietuvoje tvyro arba yra kuriama priešiškumo ir neapykantos kitokios lytinės orientacijos asmenims atmosfera.
Tarp kreipimąsi pasirašiusių asmenų – rezistentai Algirdas Endriukaitis, Nijolė Sadūnaitė, Antanas Terleckas, Petras Plumpa, arkiv. Sigitas Tamkevičius, kun. Robertas Grigas, Arimantas Raškinis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronius Leonavičius, Romas Pakalnis, Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, signatarai Leonas Milčius, Liudvikas Narcizas Rasimas, Aloyzas Sakalas, Vladas Terleckas, akademikai Arvydas Janulaitis, Eugenijus Jovaiša, Antanas Tyla, mokslo ir meno bendruomenės atstovai Rasa Čepaitienė, Vytautas Daujotis, Erika Drungytė, Kęstutis Dubnikas ir kiti, žurnalistai ir visuomenės veikėjai Edvardas Čiuldė, Arūnas Eigirdas, Ryšardas Maceikianecas, Gintautas Terleckas ir kiti šalies piliečiai.
