Politinėms partijoms bei piliečiams išplatintame rašte
teigiama, kad LGBT eitynės prieštarauja Lietuvoje galiojantiems
įstatymams ir Konstitucijos nuostatai riboti žmonių dorovei
prieštaraujančius viešus susirinkimus. Tuo remiantis valdžios
atstovai raginami atšaukti leidimą rengti provokuojamojo pobūdžio
eitynes, kurios labiausiai ir prisideda prie seksualinių mažumų ir
piliečių daugumos supriešinimo.
„Tokių eitynių draudimas jokiu būdu nebūtų nedemokratiškas
veiksmas. Kiekviena valstybė gali ir privalo nustatyti protingas
žodžio laisvės ribas. Aiškus pagrindas tam nurodytas Konstitucijos
25 straipsnyje – būtinybė garantuoti žmonių dorovės apsaugą. Gana
apsimetinėti, jog LGBT eitynės yra tik viena iš daugelio politinių
demonstracijų, neva neturinti akivaizdaus siekio paneigti ir
pakeisti visuomenės dorovės normas“ , – teigiama viešai
išplatintame „Vilniaus forumo“ inicijuotame kreipimesi.
Šio teksto nuostatoms viešą pritarimą pareiškė apie 500 įvairių
visuomenės ir kultūros veikėjų, intelektualų bei akademikų. Viešą
paramą kreipimesi išdėstytoms nuostatoms išsakė politinės partijos
Tautininkų sąjunga bei Lietuvos centro partija. Kreipimąsi dėl
„Baltic Pride“ eitynių pasirašė ir vos keli „Lietuvos sąrašo“
partijos nariai. Tyliu pritarimu paramą eitynių tikslams
pademonstravo parlamentinės partijos bei Lietuvos valstiečių ir
žaliųjų sąjunga, kurių nė viena neatsiliepė į kvietimą paremti
eitynėms oponuojantį kreipimąsi.
„Manome, kad valdančiųjų ir kitų politinių partijų nenoras savo
rinkėjams viešai išsakyti savo pozicijų dėl LGBT eitynių rodo, jog
Lietuvos viešojoje erdvėje pamažu įsivyrauja žodžio laisvę
ribojančios praktikos. Partijų nenoras rinkėjams viešai paaiškinti
savo nuostatų dėl LGBT judėjimo politinių reikalavimų turi būti
vertinamas kaip tylus pritarimas šio judėjimo politiniams
reikalavimams“, – teigia vienas iš „Vilniaus forumo“ steigėjų ir
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių
filosofas Vytautas Radžvilas.
Kreipimosi autoriai tvirtina, kad šiandien būtina liautis
skleisti ideologinį melą, kad Lietuvoje tvyro arba yra kuriama
priešiškumo ir neapykantos kitokios lytinės orientacijos asmenims
atmosfera.
Tarp kreipimąsi pasirašiusių asmenų – rezistentai Algirdas
Endriukaitis, Nijolė Sadūnaitė, Antanas Terleckas, Petras Plumpa,
arkiv. Sigitas Tamkevičius, kun. Robertas Grigas, Arimantas
Raškinis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Vytautas Bubnys,
Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronius Leonavičius, Romas
Pakalnis, Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, signatarai Leonas
Milčius, Liudvikas Narcizas Rasimas, Aloyzas Sakalas, Vladas
Terleckas, akademikai Arvydas Janulaitis, Eugenijus Jovaiša,
Antanas Tyla, mokslo ir meno bendruomenės atstovai Rasa Čepaitienė,
Vytautas Daujotis, Erika Drungytė, Kęstutis Dubnikas ir kiti,
žurnalistai ir visuomenės veikėjai Edvardas Čiuldė, Arūnas
Eigirdas, Ryšardas Maceikianecas, Gintautas Terleckas ir kiti
šalies piliečiai.
