Ką pasakytų techninės priežiūros skyriaus viršininkas, pastebėjęs, kad
pavaldinio nėra darbo vietoje, nes jis sugalvojo eiti namo valandėlę
nusnūsti?
Savaime suprantama, kad nedrausmingi darbuotojai sulauktų nuobaudų,
galbūt jiems būtų sumažintas atlyginimas. Už tokį nusižengimą gali
sulaukti net atleidimo iš darbo.
Tokia tvarka ir valstybės įstaigose, ir individualiose įmonėse. Bet tik
ne Vilniaus savivaldybės taryboje.
Atėję į tarybos posėdį politikai bet kada gali išmauti pro duris niekam
nė nepranešę, kodėl nedalyvauja svarstant svarbius miestui klausimus.
Taip nutiko ir šį trečiadienį. Diskutavo tarybos nariai įvairiais
klausimais, balsavo, kol pagaliau paaiškėjo, kad nėra kvorumo. Tad
prasmės tęsti posėdį nebeliko.
„Kadangi kvorumo nebėra, tai visiems gero vakaro“, – su neblėstančia
šypsena veide pranešė meras R.Šimašius.
Vis dėlto ir jam, ir kitiems daugumos atstovams reikia sunerimti, nes
panašus akibrokštas per šią kadenciją kartojasi jau ketvirtą kartą.
Nutraukti teko keturis posėdžius. Pasirodo, po keturių ar penkių
valandų darbų politikai tiek pavargsta, kad nebegali išsėdėti darbo
vietoje.
Šį trečiadienį taryba nespėjo apsvarstyti 13 klausimų. Ką apie miesto
valdžią turėtų galvoti verslininkas, laukiantis detaliojo plano
patvirtinimo? Paskolą statyboms bankas suteikė, palūkanas mokėti
reikia, o tarybos nariai „nusiplauna“ namo ir jų sprendimo teks laukti
dar savaitę ar dvi.
Bet R.Šimašius vis šypsodamasis žadėjo: „Pabarsime kolegas, visus
pabarsime.“
Rezoliuciją dėl užstatymo senamiestyje šį trečiadienį taip pat teko
atidėti į šalį. Popiečio miegas svarbiau už UNESCO saugomos pasaulio
paveldo vietovės reikalus.
Vokiečių gatvės, K.Sirvydo, Rūdninkų ir Lazdynų Pelėdos skverai
bendrajame miesto plane – viešosios erdvės. Tačiau pasigirsta kalbų,
kad būtina atkurti istorinį užstatymą.
Nieko nuostabaus, kad minėtose senamiesčio vietose verslininkai mielai
įkištų vieną kitą namą. Juk tai – sostinės širdis.
Tad savivaldybė buvo parengusi rezoliuciją, kuri išspręstų neapibrėžtą
situaciją dėl istorinio užstatymo. Tiksliau, pasakytų „ne“ tokiems
planams.
Mat atkūrus istorinį užstatymą vilniečiai ir miesto svečiai prarastų
mėgstamas poilsio, sveikatingumo ir renginių vietas.
„Ai, paveldui šimtas metų, palauks“, – griūdamas į lovą ir žiovaudamas
ištarė prisiposėdžiavęs tarybos narys. Kad per anksti išėjo iš darbo,
jam ir vėl neklius. Ne taip, kaip pardavėjai ar techninės priežiūros
skyriaus darbuotojui.
„Sostinė“