Ką pasakytų techninės priežiūros skyriaus viršininkas, pastebėjęs, kad pavaldinio nėra darbo vietoje, nes jis sugalvojo eiti namo valandėlę nusnūsti?
Savaime suprantama, kad nedrausmingi darbuotojai sulauktų nuobaudų, galbūt jiems būtų sumažintas atlyginimas. Už tokį nusižengimą gali sulaukti net atleidimo iš darbo.
Tokia tvarka ir valstybės įstaigose, ir individualiose įmonėse. Bet tik ne Vilniaus savivaldybės taryboje.
Atėję į tarybos posėdį politikai bet kada gali išmauti pro duris niekam nė nepranešę, kodėl nedalyvauja svarstant svarbius miestui klausimus.
Taip nutiko ir šį trečiadienį. Diskutavo tarybos nariai įvairiais klausimais, balsavo, kol pagaliau paaiškėjo, kad nėra kvorumo. Tad prasmės tęsti posėdį nebeliko.
„Kadangi kvorumo nebėra, tai visiems gero vakaro“, – su neblėstančia šypsena veide pranešė meras R.Šimašius.
Vis dėlto ir jam, ir kitiems daugumos atstovams reikia sunerimti, nes panašus akibrokštas per šią kadenciją kartojasi jau ketvirtą kartą.
Nutraukti teko keturis posėdžius. Pasirodo, po keturių ar penkių valandų darbų politikai tiek pavargsta, kad nebegali išsėdėti darbo vietoje.
Šį trečiadienį taryba nespėjo apsvarstyti 13 klausimų. Ką apie miesto valdžią turėtų galvoti verslininkas, laukiantis detaliojo plano patvirtinimo? Paskolą statyboms bankas suteikė, palūkanas mokėti reikia, o tarybos nariai „nusiplauna“ namo ir jų sprendimo teks laukti dar savaitę ar dvi.
Bet R.Šimašius vis šypsodamasis žadėjo: „Pabarsime kolegas, visus pabarsime.“
Rezoliuciją dėl užstatymo senamiestyje šį trečiadienį taip pat teko atidėti į šalį. Popiečio miegas svarbiau už UNESCO saugomos pasaulio paveldo vietovės reikalus.
Vokiečių gatvės, K.Sirvydo, Rūdninkų ir Lazdynų Pelėdos skverai bendrajame miesto plane – viešosios erdvės. Tačiau pasigirsta kalbų, kad būtina atkurti istorinį užstatymą.
Nieko nuostabaus, kad minėtose senamiesčio vietose verslininkai mielai įkištų vieną kitą namą. Juk tai – sostinės širdis.
Tad savivaldybė buvo parengusi rezoliuciją, kuri išspręstų neapibrėžtą situaciją dėl istorinio užstatymo. Tiksliau, pasakytų „ne“ tokiems planams.
Mat atkūrus istorinį užstatymą vilniečiai ir miesto svečiai prarastų mėgstamas poilsio, sveikatingumo ir renginių vietas.
„Ai, paveldui šimtas metų, palauks“, – griūdamas į lovą ir žiovaudamas ištarė prisiposėdžiavęs tarybos narys. Kad per anksti išėjo iš darbo, jam ir vėl neklius. Ne taip, kaip pardavėjai ar techninės priežiūros skyriaus darbuotojui.
„Sostinė“
