„Skulptūros, kaip kilnojamojo paveldo vertybės, nes tai yra
laikmečio liudininkai, turėtų būti kur nors kitur saugomos.
Pasikartosiu – (saugomos) tam, kad nebūtų jokių politinių
provokacijų ir nieko kito. Vis dėlto tai yra laikmečio liudininkai
ir mes tą savo laikmetį turėtumėme kurioje nors vietoje –
muziejuje ar kitur – turėti, kad ateities kartoms galėtumėme
parodyti tą priverstinę menininkų kūrybą, nes tai iš tikro
žymūs skulptoriai, kūrę skulptūras užduota tema“, –
žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė Š.Birutis.
„Balvonai“ taip pat yra laiko liudininkai“, – teigė jis,
paklaustas, kas privertė pakeisti nuomonę dėl prieš pusmetį jo
paties „balvonais“ vadintų skulptūrų.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Paveldosaugininkai naikinti sovietinių skulptūrų apsaugą
pasiūlė kovo pradžioje, visuomenė dėl to savo pastabas galėjo
pareikšti iki gegužės pabaigos.
Š.Birutis taip pat yra kreipęsis į Kultūros paveldo
departamentą, prašydamas išnagrinėti Žaliojo tilto klausimą
atskirai nuo nuimtų skulptūrų, kadangi šiuo metu vertybių
sąraše skulptūros ir tiltas yra įtraukti kaip vienas objektas.
Panaikinus teisinę apsaugą skulptūroms, sprendimas galiotų ir
tiltui. Šiuos klausimus nagrinėjanti Nekilnojamojo kultūros paveldo
vertinimo taryba dabar atostogauja ir žada rinktis liepos viduryje.
Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto Vilniuje buvusios
sovietinės skulptūros nukeltos pernai liepą motyvuojant, kad jos
yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui. Jų nukėlimo
oponentai argumentavo, kad skulptūros buvo neatskiriama tilto dalis
bei kaltino valdžią politikavimu ir istorinių sąskaitų
suvedinėjimu. Skulptūros šiuo metu saugomos Vilniaus savivaldybės
įmonės aikštelėje.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius,
darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto
pastatytos 1952 metais. Pasisakantieji už nukėlimą sako, kad
skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones,
kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.


