Kultūros ministras: Žaliojo tilto skulptūros turi būti saugomos

„Skulptūros, kaip kilnojamojo paveldo vertybės, nes tai yra laikmečio liudininkai, turėtų būti kur nors kitur saugomos. Pasikartosiu – (saugomos) tam, kad nebūtų jokių politinių provokacijų ir nieko kito. Vis dėlto tai yra laikmečio liudininkai ir mes tą savo laikmetį turėtumėme kurioje nors vietoje – muziejuje ar kitur – turėti, kad ateities kartoms galėtumėme parodyti tą priverstinę menininkų kūrybą, nes tai iš tikro žymūs skulptoriai, kūrę skulptūras užduota tema“, – žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį sakė Š.Birutis.

„Balvonai“ taip pat yra laiko liudininkai“, – teigė jis, paklaustas, kas privertė pakeisti nuomonę dėl prieš pusmetį jo paties „balvonais“ vadintų skulptūrų.

Paveldosaugininkai naikinti sovietinių skulptūrų apsaugą pasiūlė kovo pradžioje, visuomenė dėl to savo pastabas galėjo pareikšti iki gegužės pabaigos.

Š.Birutis taip pat yra kreipęsis į Kultūros paveldo departamentą, prašydamas išnagrinėti Žaliojo tilto klausimą atskirai nuo nuimtų skulptūrų, kadangi šiuo metu vertybių sąraše skulptūros ir tiltas yra įtraukti kaip vienas objektas. Panaikinus teisinę apsaugą skulptūroms, sprendimas galiotų ir tiltui. Šiuos klausimus nagrinėjanti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dabar atostogauja ir žada rinktis liepos viduryje.

Daugiau nei 60 metų ant Žaliojo tilto Vilniuje buvusios sovietinės skulptūros nukeltos pernai liepą motyvuojant, kad jos yra avarinės būklės ir kelia pavojų saugumui. Jų nukėlimo oponentai argumentavo, kad skulptūros buvo neatskiriama tilto dalis bei kaltino valdžią politikavimu ir istorinių sąskaitų suvedinėjimu. Skulptūros šiuo metu saugomos Vilniaus savivaldybės įmonės aikštelėje.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Pasisakantieji už nukėlimą sako, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidžia žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.