Pasak L.Graužinienės, ji šios informacijos prašo siekdama
išvengti „galimai nusikalstamai įtakojamų įstatymų priėmimo
Seime“, taip pat kelia klausimą, kodėl apie galbūt neskaidrų
įstatymų svarstymą ar priėmimą nepranešta iš karto.
Seimo pirmininkė laikosi pozicijos, kad generalinis prokuroras
privalėjo nedelsiant Seimui pranešti apie įtarimus, kai vyko
galbūt abejotinai priimtų teisės aktų svarstymas ir priėmimas
Seime, o ne „praėjus trims mėnesiams ir daugiau laiko po
konkretaus teisės akto priėmimo“, rašoma Seimo Ryšių su
visuomene skyriaus išplatintame pranešime.
Parlamento pirmininkės teigimu, akivaizdu, kad Seimo statute
numatyta prievolė nedelsiant pranešti Seimui nebuvo atlikta, dėl
to, neturėdamas objektyvios informacijos dėl galimų neteisėtų
veikų priimant konkrečius teisės aktus, Seimas galėjo būti
suklaidintas.
Tad ji prašo „pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant nustatyti
asmenis, kurių veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos generalinio
prokuroro prievolės, numatytos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalyje,
neatlikimui“.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pirmadienį kreipėsi į
parlamentą dėl Seimo nario „darbiečio“ Vytauto Gapšio
neliečiamybės panaikinimo ikiteisminiame tyrime dėl galimai
įvykdytų politinės korupcijos požymių turinčių sunkių
nusikaltimų valstybės tarnybai ir valdymo tvarkai.
Prokuratūros duomenimis, nuo praėjusių metų rudens iki šių
metų sausio pabaigos Vilniuje koncerno „MG Baltic“
viceprezidentas Raimondas Kurlianskis per susitikimus su V.Gapšiu už
koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų
politinių sprendimų priėmimą, t. y. už įtaką frakcijos Seime
nariams ir asmenišką balsavimą Seime, tiesiogiai pasiūlė,
pažadėjo, susitarė duoti ir davė iš viso 25 tūkst. eurų kyšį.
Anksčiau pranešta, kad už „tam tikrus šiam koncernui
palankius ir finansiškai naudingus sprendimus“ tuometinis Seimo
narys bei Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis iš
R.Kurlianskio neva yra gavęs 106 tūkst. eurų kyšį.