Tradiciškai liberalai buvo stiprūs pajūryje. Konkrečiai – Klaipėdoje. Parlamentine partija jie kitados tapo tik todėl, kad į Seimą juos įtempė uostamiesčio autoritetas Eugenijus Gentvilas. Vilniuje jų pozicijas iš esmės užaugino įsikabinimas į Rolando Pakso, paskui į Artūro Zuoko skvernus. Stipriai abejotina ar naujojo pirmininko Remigijaus Šimašiaus pečiai išlaikys nukraujavusios politinės jėgos pozicijas sostinėje. Tačiau baisiausia būtų būtent Klaipėdos, kaip pirmo ir paskutinio bastiono netektis.
Ant didelio kiekio grynųjų kamščio kvailokai užmynęs pirmininkas Eligijus Masiulis – pats iš Klaipėdos. Mano subjektyvia ir galbūt neteisinga nuomone, grynųjų suma yra labiau panaši būtent į nelegalų partijos rėmimą, nei į kyšį už konkrečią paslaugą būnant opozicijoje.
Na sužiūrėjo interesantai, kad gali E.Masiulis grįžti bent į susisiekimo ministrus, o dar turi ambicijų ir premjeru, dėliojantis koalicijai, tapti ir ryžosi padėti. O jei prielaida apie partijos rėmimą teisinga, tai kyla klausimas – kiek iš tos keistos sumos buvo skirta kampanijai uostamiestyje?
Klausimas klaikiai nemalonus, nes vienoje iš apygardų, pavyzdžiui, teks rungtis E.Gentvillo sūnui. Oponentas Naglis Puteikis ir taip nėra lengvas variantas. Jis visada net ir konservatoriams, kurie turėjo pakankamai kvailumo jį išėsdinti, visada atnešdavo mandatą, bei dar ir iš tų pačių liberalų išaugęs „Rail Baltica statyba“ direktorius, socialdemokratų iškeltas Dainius Budrys su didelėmis ambicijomis. Kitur negeriau – visi trina rankas ir skaičiuoja – kiek čia dabar išims tų nuošimčių liberalams iš po kojų.
