Prireikė lietuviškų regalijų
Laivų kapitonų ir vyriausiųjų mechanikų uniformas puošiantys antpečiai, atsiuvai ir ženklai niekuo nesiskyrė nuo sovietmečio regalijų. Anksčiau tokios paralelės jūrininkų neglumino, nes atitiko tarptautinius standartus, bet vėliau sukruto ir jie.
Pirmieji apie naujo pavyzdžio skiriamųjų ženklų laivyno darbuotojams būtinybę prašneko Jūrų kapitonų asociacijos nariai. Kelis dešimtmečius prie savo mundurų segdavę senuosius ženklus, jie panoro kitokių – lietuviškų.
„Regalijos parodo, iš kokios šalies kapitonai kilę, kam atstovauja. Norime, kad ir savoje šalyje, ir užsienio uostuose mus atpažintų iš nacionalinių skiriamųjų ženklų“, – kalbėjo Jūrų kapitonų asociacijos vadovas Juozas Liepuonius.
Ilgokai diskutavę dėl naujų regalijų, kapitonai netgi patys sukūrė galimus antpečius ir kitus skiriamuosius ženklus – siūlyta juose aukso spalvos gijomis išsiuvinėti Gedimino stulpus su inkaro ir ąžuolo lapais.
Jūrų kapitonų įdėjai pritarė Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA). Prieš trejus metus sudaryta speciali komisija po ilgų diskusijų sukūrė tokius ženklus ir išsiskirstė.
Sukruto ir ministerija
Šiemet susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius LSLA darbuotojus įpareigojo pasirūpinti, kad būtų patvirtintas laivų kapitonų ir vyriausiųjų mechanikų skiriamųjų ženklų įsigijimo bei išdavimo tvarkos aprašas.
Ministro įsakyme nurodyta, kad skiriamuosius ženklus gali įsigyti jūrų prekybos, žvejybos ir kitokių komercinių laivų, kurių talpa siekia 500 ir daugiau bruto tonų, kapitonai.
Skiriamieji ženklai taip pat priklauso pagal pareigybes kapitonams prilyginamiems vyriausiesiems mechanikams, dirbantiems laivuose, kurių variklių galia – 750 kW ir daugiau.
R.Sinkevičius nenurodė, kas turėtų pagaminti tokius ženklus, todėl iniciatyvos ėmėsi laivavedžius ir mechanikus ugdanti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM). Ji parengė ir tokių ženklų išdavimo taisykles.
Po penkerių metų diskusijų ir pasitarimų ketinimai tapo realybe. Atsižvelgus į rekomendacijas, pirmieji lietuviški skiriamieji ženklai įteikti keturiems jūrų kapitonams ir keturiems vyriausiesiems mechanikams.
Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje pirmasis prie uniforminio švarko naują skiriamąjį ženklą prisisegė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna.
Pirmiesiems jūrininkams nauji skiriamieji ženklai padovanoti, o kitiems už juos reikės sumokėti po 30 eurų. Tokia yra kiekvieno ženklo gamybos savikaina.
Visi ženklus gavę laivyno kapitonai ir vyriausieji mechanikai švytėjo, dėkojo už dovanas ir džiaugėsi, kad nuo šiol jiems nebereikės puošti savo uniformų sovietinio pavyzdžio skiriamaisiais ženklais.
Ženklai nudžiugino jūrininkus
Nuo birželio 8-osios Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla specialius jūreiviškus skiriamuosius ženklus išduoda visiems kapitonams ir vyriausiesiems mechanikams, įgijusiems teisę juos gauti.
Lietuviškais ženklais galės puoštis ir užsienio šalių laivuose dirbantys kapitonai bei vyriausieji mechanikai, jeigu LSLA yra patvirtinusi jų kvalifikacinius dokumentus.
Jūrininkus nudžiuginę skiriamieji ženklai pagaminti iš žalvario, kai kurios vietos sidabruotos ir auksuotos. Iš viso pagaminta tūkstantis tokių ženklų, jie nepažymėti numeriais.
„Tai joks valstybės apdovanojimas, o jūrininkų įgytos profesinės kvalifikacijos ženklas“, – pažymėjo LAJM direktorius, profesorius Viktoras Senčila, praeityje daug metų vadovavęs laivyno mechanikų tarnyboms.
Skiriamieji jūrininkų ženklai, kaip ir uniformos, nėra privalomi atributai, išskyrus tuos atvejus, kai darbdaviai arba valstybės įstaigos nustato jų aprangos kodą.
LSLA vadovas Robertinas Tarasevičius Jūreivystės mokyklai padėkojo už iniciatyvą puoselėti jūrininkų profesijos tradicijas ir prestižą.