Prokuroras: V. Gapšys galėjo veikti koncerno „MG Baltic“ naudai

„Ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad V.Gapšys nuo praėjusių metų rugsėjo 28 dienos iki šių metų sausio 22 dienos Vilniuje vykusių susitikimų metu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, t. y. už įtaką Darbo partijos frakcijos nariams ir asmenišką balsavimą Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą bei priimant Seimo nutarimą dėl kelio Vilnius- Utena projekto – tiesiogiai savo ir kitų naudai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė kyšį – 25 tūkst. eurų“, – rašoma rašte. 

V.Gapšys šiuos įtarimus neigia ir sako nematantis pagrindo dėl jų naikinti imunitetą. 

„Gavau tekstą, mes pradėjome žiūrėti, apie kokius įstatymus ten kalbama, vieno įstatymo priėmimo metu manęs iš viso nebuvo Lietuvoje, mūsų frakcijos balsai ten įvairūs yra, didžioji dalis frakcijos nedalyvavo, dalis balsavo, todėl mums kyla klausimų, į kuriuos negalime kol kas atsakyti ir nesuprantame, apie ką kalbama. Nelabai suprantu, kodėl šiuo atveju turėčiau padėti mandatą? Todėl, kad atlieku savo pareigas? Tada gal viso Seimo nereikia? Gal jie tokį variantą norėtų pasiūlyti? Kol kas aš nematau, nei už ką naikinti imunitetą, nei už ką naikinti mandatą“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V.Gapšys. 

Prokurorų įtarimus „darbietis“ sieja su artėjančiais Seimo rinkimais. 

„Vienas įstatymas minimas dėl Vilniaus–Utena kelio koncesijos, kur buvo mano iniciatyva rodoma, kad sumažintume jo kainą, ir taip sumažėjo bent iš dalies. Kitas yra Pelno mokesčio įstatymas, kuris priimtas kovo mėnesį, manęs tuo metu iš viso nebuvo Lietuvoje, nes buvau komandiruotėje. (...) Kol kas panašu, kad situacija prieš rinkimus darosi karšta, atmosfera kaista, atsiranda istorijų, kurios turi tam tikrą aurą“, – teigė jis. 

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, gavusi prašymą dėl V.Gapšio imuniteto panaikinimo, savo ruožtu pirmadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pateikti informaciją, kurie teisės aktų projektai figūruoja ikiteisminiuose tyrimuose dėl galimos politikų korupcijos. 

Pasak L.Graužinienės, ji šios informacijos prašo siekdama išvengti „galimai nusikalstamai įtakojamų įstatymų priėmimo Seime“. 

Kalbėdama apie įtarimus V.Gapšiui, parlamento pirmininkė pažymėjo, kad vienas iš minimų įstatymų – priimtas, prezidentės pasirašytas, veikiantis. 

„Man sukėlė (prokurorų įtarimai) didelę nuostabą, nes Pelno mokesčio įstatymas, dėl kurio rašoma dokumente, yra pateiktas Vyriausybės, Seimas 89 balsais balsavo. Jei buvo kažkokie netinkami veiksmai, Seimas buvo galimai suklaidintas, o įstatymas priimtas ir prezidentės pasirašytas. Iš neteisėtų veiksmų negali gimti įstatymas, kuriuo vadovaujasi mūsų visuomenė. Todėl aš kreipiausi, kad būtų labai aiškiai pasakyta, kurie įstatymai (priimti ar svarstomi galimai neskaidriai)“, – žurnalistams antradienį sakė L.Graužinienė. 

Prokurorų rašte minimas Pelno mokesčio įstatymo pataisas Seimas priėmė šių metų kovo 22 dieną. Projektas numatė, kad iš užsienio įmonių gaunamų dividendų mokesčių lengvata nebus taikoma, jeigu mokesčių planavimas ar mokestinė nauda yra pagrindinis ar vienas iš pagrindinių tikslų. 

Parlamentarai už šias pataisas balsavo vienbalsiai, susilaikė tik keturi Seimo nariai: konservatoriai Arvydas Anušauskas, Rimantas Jonas Dagys, Dainius Kreivys ir Mišrios Seimo narių grupės narys Naglis Puteikis. 

Prokuroro rašte taip pat minimas praėjusių metų gruodžio 22 dieną vykęs balsavimas dėl 170 mln. eurų vertės kelio Vilnius- Utena rekonstrukcijos viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) būdu. 

Šiuo atveju Darbo partijos frakcija vienbalsiai balsavo „už“. Prieš buvo po keturis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės atstovus, po du Liberalų sąjūdžio bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narius. Septyni Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai balsuodami susilaikė. Taip pat susilaikė po keturis „tvarkiečius“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos atstovus, trys konservatoriai bei du Mišrios Seimo narių grupės atstovai. 

Prokuratūra pranešė, kad E.Pašilis prašo Seimo leisti patraukti V.Gapšį baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų politinės korupcijos požymių turinčių sunkių nusikaltimų valstybės tarnybai ir valdymo tvarkai. 

Generalinės prokuratūros kontroliuojamame Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame tyrime dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu V.Gapšys yra apklaustas specialiuoju liudytoju. Jo neliečiamybę prokurorai siekia panaikinti, nes imunitetas neleidžia patraukti Seimo nario baudžiamojon atsakomybėn. 

Prokuratūros duomenimis, 25 tūkst. eurų kyšį parlamentaras esą gavo per politinės reklamos nuolaidas. Įtariama, kad vienu atveju tai atlikta per bendrovę, kuri buvo įgaliota atstovauti partijos interesams transliuojant per televiziją politinę partijos reklamą, suteikus 10 tūkst. eurų nuolaidą už dvejose šio koncerno valdomose televizijose transliuotą politinę reklamą. Dar 15 tūkst. eurų – per galbūt apsimestinę paramos sutartį tarp vienos viešosios įstaigos ir koncerno valdomos bendrovės. 

Prokurorų rašte teigiama, kad ši „apsimestinė paramos sutartis“, tarpininkaujant V.Gapšiui ir R.Kurlianskiui, sudaryta tarp „MG Baltic“ valdomos įmonės „Mitnija“ ir viešosios įstaigos „Meno ir sporto projektai“. 

Tame pačiame ikiteisminiame tyrimai įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui ir eksparlamentarui Eligijui Masiuliui.