Nesibaigiantys policijos pareigūnų ir visuomenininkų reidai, demonstratyvus nuogalių fotografavimas ir filmavimas, grasinimai administracinėmis baudomis ir reikalavimai apsirengti.
Tokį viešą pažeminimą priverstos iškęsti moterys, kurios nesitraukia iš įprastos moterų paplūdimio vietos netoli uosto molo.
Policija grasina baudomis
Iš šios vietos nuogos moterys varomos todėl, kad nuo 2005 metų ši paplūdimio vieta paskelbta bendruoju pliažu – aktyvaus poilsio zona, kurioje gali ilsėtis ir vyrai.
Moterų paplūdimys buvo pastumtas kilometrą į šiaurę – už Melnragės gyvenvietės ribų.
Tačiau skirta nauja vieta moterims nepatiko – šis paplūdimio ruožas esą nesaugus.
Nuo autobusų stotelės iki moterų pliažo pusę kilometro reikia eiti mišku, užpuolimo ar seksualinio priekabiavimo atveju nėra kaip prisišaukti pagalbos.
Be to, nuošalioje paplūdimio vietoje išdrąsėja jas stebintys iškrypėliai.
Tad apsinuoginusios moterys ir toliau deginasi senojoje vietoje pietiniame Melnragės paplūdimio pakraštyje netoli molo ir ją aktyviai gina nuo čia užklystančių vyrų.
Tokį moterų elgesį pareigūnai iki šiol vertino atlaidžiai. Per visą tą laiką šią pliažo vietą aplankanti policija ir uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai nuogales tik įspėdavo.
Šiemet draudimo nuogoms degintis nepaisančias moteris jau žadama bausti nuo 28 iki 86 eurų administracinėmis baudomis už nedidelį chuliganizmą.
Tiesa, norint tai padaryti pareigūnams dar tektų įrodyti, kad besideginanti nuoga moteris trikdė žmonių rimtį arba kaip paplūdimyje poilsiaujantis asmuo pažeidė viešąją tvarką.
Ar perkėlimas teisėtas?
Nubausti moteris būtų sudėtinga dar ir todėl, kad kilo abejonių, ar moterų paplūdimys į kitą vietą perkeltas teisėtai.
Paaiškėjo, kad moteris joms skirtame pliaže pažeidėjomis pavertė 2005 metais patvirtintas Girulių detalusis planas, kurio vienas priedų Melnragės ir Girulių paplūdimius suskirstė naudojimosi zonomis.
Šį planą rengęs tuometis projektavimo įmonės „Pamario projektai“ direktorius Romualdas Gailius prisiminė, kad moteris iškelti į kitą paplūdimio vietą nurodė plano užsakovė savivaldybė: „Tuo metu šioje Melnragės vietoje buvo plečiama gyvenamoji statyba, prie pat jūros apsigyvenusius naujakurius trikdė ties jų namais esantis moterų paplūdimys – norint nueiti į pliažą, jiems tekdavo paėjėti į šalį.
Šie įtakingi gyventojai spaudė uostamiesčio politikus moteris iškelti į kitą vietą. Politikai rado išeitį – tai padaryti per rengiamą detalųjį planą“, – pasakojo architektas.
Tačiau, anot teritorijų planavimo specialisto, paplūdimio juostos suskirstymas naudojimosi zonomis remiantis detaliuoju planu neturi juridinės galios ir tegali būti rekomendacinio pobūdžio.
Nėra naudojimo taisyklių
Detaliuosiuose planuose teritorija suskirstoma sklypais ir numatomos jų naudojimo sąlygos – užstatymas, pastatų išdėstymas, jų aukštingumas, paskirtis.
Girulių plane nurodyta, kad paplūdimio juosta skirta rekreacijai, tačiau, anot R.Gailiaus, jos naudojimo būdo detalizavimas negali būti detaliojo planavimo užduotis: „Tai būtų tas pat, kai miesto tarybos tvirtinamame plane būtų nurodoma ne tik tualeto statybos vieta, bet ir kam jis skirtas – moterims ar vyrams.
Bet tai būtų absurdas, nes kaip bus naudojamas tualetas, yra bendruomenės susitarimo, o ne detaliojo planavimo reikalas.“
Jo manymu, norėdama įteisinti specializuotų pliažų teritorijas, miesto taryba turėtų atskiru sprendimu patvirtinti paplūdimių schemą ir pliažų naudojimo taisykles.
Tokių taisyklių Klaipėdos miesto savivaldybė nėra pasitvirtinusi iki šiol.
Tiesa, pernai kovą šalies aplinkos ministras patvirtino Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planą, kuriame pliažų suskirstymas zonomis atkartotas pagal 2005 metais miesto tarybos patvirtintą planą.
Anot Aplinkos ministerijos specialistų, specialusis paplūdimių planas Melnragėje įteisina moterų pliažą naujoje vietoje. Tačiau ar pati vieta parinkta teisėtai, negali pasakyti.
Ragina persvarstyti sprendimą
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš mano, kad detalusis planas yra teisėtas, kol jis nenuginčytas teisme: „Todėl teisėtais turėtų būtų laikomi ir kartu su planu miesto tarybos patvirtinti priedai. Ar detaliajame plane galėjo atsirasti ir paplūdimių suskirstymo schema, sunku pasakyti. Reikėtų panagrinėti, projektuotojai buvo gavę tokią savivaldybės užduotį.“
Tačiau Vyriausybės atstovė suabejojo, ar Klaipėdos valdžios siekis bet kokia kaina išstumti moteris iš joms įprastos vietos yra teisingas, ir ragino uostamiesčio politikus sugrįžti prie šios problemos: „Jei daugiau nei 10 metų, nepaisant gresiančių baudų, nemaža visuomenės dalis priešinasi miesto sprendimui, gal tas sprendimas yra netobulas ir jį reikia keisti?“
Palangoje pasipriešinimo nebūta
* Įprastą moterų paplūdimio vietą 2000 metais keitė ir Palangos savivaldybė.
* Tuomet centrinio paplūdimio vietoje buvusi moterims skirta atkarpa pateko tarp aktyviai naudojamų bendrojo pliažo dalių.
* Norint pabaigti nuolatinius moterų ir vyrų konfliktus ir kurorto centrinėje dalyje padidinti uragano nuniokotus bendrojo naudojimo pliažus, buvo nuspręsta moterų paplūdimį perkelti už centrinės gelbėjimo stoties.
* Tai buvo padaryta atskiru Palangos miesto tarybos sprendimu. Kurį laiką purkštavusios ir nuogalių demonstracijomis grasinusios moterys po poros mėnesių nurimo ir be didelių mūšių savo vietą užleido visiems poilsiautojams.
