Kaip posėdžio pradžioje pranešė teisėjas Hokonas Rastumas, kaltinamasis pageidavo nedalyvauti baigiamosiose procedūrose.
Monikos mama Kristina ir močiutė Valerija posėdyje dalyvavo.
Prokurorė, pradėjusi kalbą, iš karto pastebėjo, kad proceso metu ištirta labai daug įrodymų. Apskritai įrodymai byloje yra nevienodo stiprumo, bet aktualūs, – teigė prokurorė. – Esant abejonei, visi įrodymai yra lygiaverčiai ir turi būti priimti domėn, teigė prokurorė B. Hordnes.
„Nors neturime visko, ko norėtume, reikėjo turėti daugiau mėginių iš nusikaltimo vietos, tačiau turim ką turim ir duomenų nuteisimui yra pakankamai,“ – kalbėjo B. Hordnes.
Pasak prokurorės, nėra abejonių, kad Monika buvo nužudyta.
Pagal pavogtus daiktus galima teigti, kad tai kaltinamojo darbas. Jis gerai pažinojo vietovę, butą ir kur buvo padėti daiktai. Autobuso vairuotojo apibūdinimas taip pat atitinką kaltinamąjį. Laikas, kada jis buvo vietovėje, kur gyveno mergaitė, taip pat sutampa su liudininkų parodymais.
Buvo keturios hipotezės dėl mergaitės mirties
Prokurorė peržvelgė visas keturias policijos iškeltas hipotezes dėl mergaitės mirties. Hipotezės buvo tokios: Monika nusižudė pati, Moniką nužudė jos mama Kristina, Moniką užpuolė ir nužudė nepažįstamas įsilaužėlis ir Monika buvo nužudyta D. Lukoševičiaus, kuris anksčiau gyveno Kristinos ir Monikos namuose.
Pasak B. Hordnes, savižudybė nėra įmanoma hipotezė, nes Monika džiaugėsi gyvenimu, buvo gyva mergaitė. Ji buvo rasta tamsiame kambaryje, o to besižudantis žmogus nedaro. Ji buvo dar neatsikėlusi, buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis ir marškinėliais. Ji nebuvo nuėjusi į svetainę, ten buvo niekas nepaliesta, ji tą rytą nesinaudojo kompiuteriu. Taigi Monikos savižudybė yra visiškai neįmanoma versija.
Kad mama galėjo pakelti ranką prieš savo dukrą, pagal Hordnes, yra beširdiška manyti. Policija patikrino viską, kas buvo susiję su mama Kristina, įskaitant elektroninį pėdsaką bei liudininkus. Kristinos apklausos sudaro 160 puslapių medžiagos. Jos pasakojimai yra išsamūs ir patikimi. Viskas buvo patikrinta ir viskas jos pasakojimuose atitinka faktus. Todėl ši hipotezė atmesta.
Hipotezė dėl nepažįstamo nesurasto užpuoliko taip pat negalima, nes nepažįstamas užpuolikas, radęs namie vaiką, būtų pabėgęs, o ne jį žudęs. „Nepažįstamas užpuolikas turėtų būti visiškai nesveikas, kad pultų žudyti vaiką“ – sakė Benedicte Hordnes. Be to, nepažįstamas užpuolikas būtų veržęsis į pagrindinį butą, o ne į rūsio butą, kuriame gyveno Kristina ir Monika. Be to, jis nebūtų ėmęs kvepalų.
Ketvirtoji hipotezė, kad tai D. Lukoševičiaus darbas, yra labiausiai tikėtina, kadangi yra per daug sutapimų, kad tai būtų netiesa. Jis žinojo, kur daiktai padėti, nes prieš tai ten gyveno. Žinojo, kur važiuoja ir pasirinko būtent tą butą. Žinojo, kada Kristina išeina į darbą.
Patikrinta informacija atitinka jo pasakojimą apie tai, ką jis veikė tą dieną tik po 10 val. 25 min. ryto. Niekas nežino, kur jis buvo tą rytą prieš 10 val. 25 min. arba prieš jam atvykstant į miestą, kur jis buvo užfiksuotas „Western Union“ kamerų. Sutikrinus faktus ir miesto kameras aišku, kad jo parodymuose yra laiko skylė.
8 val. 40 min. ir 8 val. 45 min. Monika dar buvo gyva, o užpuolikas jau buvo bute. Tada iš Monikos telefono ir pasipylė skambučiai jos mamai.
Prokurorė taip pat apsistojo ties vienu iš svarbiausių tyrimo įrodymų – DNR radinių. Prokurorė priminė Norvegijos ir Jungtinės Karalystės DNR ekspertų pranešimus ir atkreipė dėmesį, kad kaltinamojo DNR pėdsakų buvo per daug, kad jie būtų užnešti ant mergaitės antriniu, netiesioginiu būdu ir užsilikę nuo tada, kai kaltinamasis gyveno Kristinos bute. Yra aišku, kad kaltinamojo DNR ant mergaitės kūno ten atsirado tiesioginio kontakto metu mergaitės žuvimo dieną.
Daug atskleidė žudiko siųstos žinutės
Kalbant apie grasinamas žinutes, jose buvo per daug informacijos žinomos tik žudikui. Vienas iš svarbiausių inkriminuojamų įrodymų yra Lady Million kvepalai. Paminėjęs šiuos kvepalus žinutėje, jis išsidavė, nes tuo metu niekas nežinojo, kad kvepalai buvo dingę, net ir pati Kristina.
Be to, tik jis tokį daiktą galėjo paimti. Taigi, kaltinamasis siejamas su žinutėmis, kuriose buvo informacija, žinoma tik žudikui.
„Atskirai paimtos žinutės neturi didelės reikšmės, tačiau susietos su nužudymu yra sunkinanti aplinkybė,“ – pastebėjo prokurorė.
Byloje, kaip buvo minėta anksčiau, buvo atliktas ir spaudos tyrimas, patikrinti, kas galėjo būti žinoma apie nusikaltimo vietą ir detales iš spaudos.
B. Hordnes taip pat pastebėjo, kad D.Lukoševičiaus nusikaltimų istorijoje yra sutapimų.
Lietuvoje, kai buvo padegtos vienos moters durys, Lukoševičius sakė, kad jis to nepadarė, bet žino kas tai padarė. Tą jis grasinančiose žinutėse ir skambučiuose Kristinai visada kartodavo: „Žinau, kas tai padarė“. Taip pat jam būdinga, ką jis netgi aprašė laiškuose lrytas.lt skiltyje „Bendraukime“, apiplėšti buvusį darbdavį netekus darbo. Pasirodo, šiuokart jis tai padarė asmeniniuose santykiuose, po išsiskyrimo su Kristina grįžo ją apvogti.
Prašo nuo 10 iki 18 metų kalėjimo bausmės „Taigi, nors kaltinamasis turi asmenybės sutrikimų ir yra asocialus, jis yra pakaltinamas,“ – tęsė prokurorė. Nėra jokios tikimybės, kad kaltinamasis pasikeis, todėl prokurorė pasiūlė mažiausiai 10 metų, o daugiausiai 18 metų laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam.
Tokios trukmės laisvės atėmimo bausmė pagal Norvegijos baudžiamąją teisę vadinama neterminuota. Prokurorė taip pat pastebėjo, kad iš bausmės reikia atimti 644 dienas, kurias kaltinamasis praleido arešte iki teismo.
Prokurorė B. Hordnes pagrįsdama bausmės prašymą rėmėsi ankstesniais sprendimais panašiose bylose ir Norvegijos Aukščiausiojo teismo nuosprendžiais. Ji taip pat pastebėjo, kad ši byla yra labai ypatinga, kadangi čia yra nužudytas vaikas.
Tokių bylų Norvegijoje yra labai nedaug.
Dienos pabaigoje kalbą taip pat pasakė Kristinos advokatas Stigas Nilsenas. Jis pastebėjo, kad Kristinai teko išgyventi didžiausią košmarą, kokį tik kam nors yra tekę išgyventi. Pirmus metus netekusi dukters, jo ginama moteris buvo gyvas lavonas. Ji nustojo rūpintis savimi ir valgyti. Mintys apie Moniką Kristinos niekada neapleis.
Sprendžiant iš panašių bylų, žalos atlyginimas Kristinai turėtų būti nuo 100 tūkstančių iki 300 tūkstančių Norvegijos kronų (nuo 10 000 iki 30 000 eurų). Kadangi kaltinamasis jokio turto neturi, už jį visą sumą užmokės valstybė, o vėliau atskaičiuos tą sumą iš nuteistojo.
Ketvirtadienį, paskutinę teismo proceso dieną, savo kalbą sakys kaltinamojo gynėjas A. Sandland. Jis neketina užtrukti ilgai.
