Seime pastraipsniui pritarus nutarimo punktams dėl tokios
komisijos sudarymo, prieš finalinį balsavimą posėdžiui
pirmininkavusi „darbietė“ Loreta Graužinienė klausimą
nusiuntė etikos sargams.
Pasak jos, Etikos ir procedūrų komisija turi išaiškinti, ar
šiuo klausimu gali balsuoti parlamentarai, kurių partijos kada yra
gavusios paramą iš koncerno „MG Baltic“.
„MG Baltic“ koncernas, kurio viceprezidentas Raimondas
Kurlianskis įtariamas davęs V.Gapšiui kyšį, yra rėmęs beveik
visas didžiąsias parlamentines partijas, kai tai dar buvo leista.
„Aš noriu pastebėti, kad nutarimas būtų tikrai nešališkai
priimtas, kaip Seimo pirmininkė kreipiuosi į Etikos ir procedūrų
komisiją, kad galutinai balsuojant visi būtumėme absoliučiai
ramūs, prašau įvertinti tų partijų ir frakcijų Seimo narių,
kurios yra gavusios kada nors iš šios kompanijos oficialų rėmimą,
ar nebus supainioti viešieji ir privatūs interesai, ar nereiks jiems
nusišalinti. Todėl prašau Etikos ir procedūrų komisijos išvados,
pertrauka priėmime“, – paskelbė L.Graužinienė.
Šis jos sprendimas pasitiktas opozicijos pasipiktinimo
šūksniais.
„Kada Etikos komisija pasakys, kad tos frakcijos gali balsuoti,
kurios gavusios paramą, tada kalbėsime apie kitas statutines
pertraukas“, – į audringus parlamentarų reikalavimus leisti
pasisakyti dėl vedimo tvarkos atsakė L.Graužinienė.
„Kaip Ukrainoje, užimkite tribūną ir pasimuškite“, –
diskusijas baigė parlamento vadovė ir paskelbė kito klausimo
svarstymą.
Nutarimo projekte, kuriuo sudaroma komisija V.Gapšio
neliečiamybės klausimu, jos darbo pabaiga numatyta rugsėjo 15
dieną. Opozicijos atstovai tai įvertino kaip trukdymą tyrimui.
„Yra toks terminas, kai teisėsaugai trukdoma dirbti,
nusikaltimo priedanga“, – sakė opozicijos lyderis konservatorius
Andrius Kubilius.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį kreipėsi
į Seimą prašydamas panaikinti „darbiečio“ Vytauto Gapšio
neliečiamybę. Pasak generalinio prokuroro, V.Gapšys „už
teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, dviejų koncernui „MG
Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų
priėmimą, savo ir kitų naudai pažadėjo, susitarė priimti ir
priėmė 25 tūkst. eurų kyšį“.
Seimo statutas numato, kad išklausius generalinio prokuroro
pranešimą, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos
valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po
pertraukos Seimas priima vieną iš dviejų sprendimų: sudaro
komisiją arba pradeda parengiamuosius apkaltos veiksmus.
Prokuratūros rašte Seimui teigiama, jog „V.Gapšys nuo
praėjusių metų rugsėjo 28 dienos iki šių metų sausio 22 dienos
Vilniuje vykusių susitikimų metu koncerno „MG Baltic“
viceprezidentui R.Kurlianskiui už teisėtą veikimą vykdant
įgaliojimus – už koncernui „MG Baltic“ palankių ir
finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, t. y. už
įtaką Darbo partijos frakcijos nariams ir asmenišką balsavimą
Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą bei
priimant Seimo nutarimą dėl kelio Vilnius-Utena projekto
– tiesiogiai savo ir kitų naudai pažadėjo, susitarė priimti ir
priėmė kyšį – 25 tūkst. eurų“.
V.Gapšys šiuos įtarimus neigia ir sako nematantis pagrindo dėl
jų naikinti imunitetą.
Generalinės prokuratūros kontroliuojamame Specialiųjų tyrimų
tarnybos (STT) atliekamame tyrime dėl kyšininkavimo, papirkimo ir
prekybos poveikiu V.Gapšys yra apklaustas specialiuoju liudytoju. Jo
neliečiamybę prokurorai siekia panaikinti, nes imunitetas neleidžia
patraukti Seimo nario baudžiamojon atsakomybėn.
Tame pačiame ikiteisminiame tyrimai įtarimai dėl kyšininkavimo
pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui ir
eksparlamentarui Eligijui Masiuliui.