„Tie (įtarimai), kurie surašyti tekste, man labai keistų
dalykų yra. Aš visiškai nekvestionuoju, ką galbūt (pareigūnai)
turi dėl susitarimų ir panašiai, bet kalbant apie Pelno mokesčio
įstatymą, į jį yra perkelta ES direktyva. Aš net pati prašiau
komiteto, kad pataisytų vieną pataisą ir tiksliai perkeltų
direktyvos formulavimą, nes Seimo narių buvo su interpretacijomis
perkalta. Kas susiję su įstatymų leidyba, man labai daug klausimų
kyla“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė L.Graužinienė.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio rašte Seimui dėl V.Gapšio
neliečiamybės panaikinimo teigiama, kad jis galėjo veikti
koncerno „MG Baltic“ naudai Seime svarstant Pelno mokesčio
įstatymo pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius–Utena projekto.
Prokurorų rašte minimas Pelno mokesčio įstatymo pataisas
Seimas priėmė šių metų kovo 22 dieną. Projektas numatė, kad iš
užsienio įmonių gaunamų dividendų mokesčių lengvata nebus
taikoma, jeigu mokesčių planavimas ar mokestinė nauda yra
pagrindinis ar vienas iš pagrindinių tikslų. Seimas iš dalies
pritarė grupės „darbiečių“ bei kai kurių verslą
atstovaujančių organizacijų pateiktiems pasiūlymams, kuriais
susiaurintos mokesčių administratoriaus teisės priimant sprendimus,
kada negalima taikyti lengvatos dividendams apmokestinti.
Parlamentarai už šias pataisas balsavo vienbalsiai, susilaikė
tik keturi Seimo nariai: konservatoriai Arvydas Anušauskas, Rimantas
Jonas Dagys, Dainius Kreivys ir Mišrios Seimo narių grupės narys
Naglis Puteikis.
Tame pačiame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl kyšininkavimo
pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui ir
eksparlamentarui Eligijui Masiuliui. Jo byloje minima kelio
Vilnius–Utena rekonstrukcija, Jono Basanavičiaus paminklo statymas
Vilniuje, kredito unijų veiklos reglamentavimas.
Seimo pirmininkė po šių įtarimų kreipėsi į Specialiųjų
tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų Seime svarstomą projektą dėl
kredito unijų.
„Kreditų unijų įstatymą, kurį ruošiasi priimti Seimas, aš
buvau sustabdžiusi, išsiunčiau STT papildomam vertinimui, kad
būtumėme tikri, ką priimame. Iš STT šiandien gavau atsakymą, kad
viskas tvarkoj, jokių pretenzijų nėra. Tada aš nesuprantu, koks
čia procesas ir kodėl į tą galimai korupcinį procesą
įtraukiamas visas Seimas ir įstatymų leidyba. Jei mes priimame
įstatymus kažkieno įtakojami – čia jau blogai, ir tokie
kaltinimai visam Seimui“, – sakė L.Graužinienė.
„Kartais atitinkamos institucijos nesupranta, kad jos įvelia į
labai gilius ir ateityje galinčius turėti skausmingas pasekmes
valstybei procesus. Kiekviena institucija turi žinoti savo
atsakomybių ribas“, – pridūrė parlamento vadovė.