Tai reglamentuoja Seimo ypatingos skubos tvarka priimtos
Pilietybės įstatymo pataisos. Ketvirtadienį tokiam sprendimui
pritarė 96 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, 4 parlamentarai
susilaikė.
Pasak projektą pristačiusio Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų frakcijos seniūno, opozicijos lyderio
Andriaus Kubiliaus, šiomis pataisomis sprendžiama problema,
iškilusi pasikeitus teisės akto normų vertinimui.
„Migracijos departamento pareigūnai, remdamiesi kai kur ir
teismų priimtais sprendimais, pradėjo taip aiškinti galiojantį
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, kad tos normos, kurios
nuo 2011 m. balandžio 1 d. veikė, jos iš esmės nustojo veikti. Tai
sukuria problemas tiems išeiviams arba išeivių palikuonims iš
Lietuvos, kurie patys arba jų protėviai išvyko iš Lietuvos iki 1940
metų ir pagal galiojantį įstatymą, priimtą 2011 metais, jie turėjo
teisę į dvigubą pilietybę, tarp jų ir gausi litvakų bendruomenė
tiek Izraelyje, tiek Pietų Afrikoje, tiek kitur gyvenanti“, – sakė
A. Kubilius.
Pasak opozicijos lyderio, niekaip nepasikeitus įstatymui,
Migracijos departamentas pradėjo reikalauti iš kiekvieno asmens
asmeniškai įrodyti, kad jo protėviai iki 1940 metų iš Lietuvos
pasitraukė dėl kokio nors asmeniškai grėsusio pavojaus.
Tikimasi, kad, pataisoms įsigaliojus, bus atkurta nuo 2011 iki
2015 m. galiojusi praktika, kai pateikę reikiamus dokumentus
pilietybę be biurokratinių kliūčių galėjo susigrąžinti asmenys,
kurie turėjo pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš
Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., bei jų palikuonys.