Apylinkių teismai bus sujungiami teritoriniu principu:
Druskininkų, Lazdijų, Prienų ir Varėnos apylinkių teismai
prijungiami prie Alytaus rajono apylinkės teismo, Jonavos,
Kaišiadorių, Kėdainių – prie Kauno apylinkės teismo, Klaipėdos
rajono apylinkės teismas – prie Klaipėdos miesto apylinkės
teismo, Jurbarko, Šakių, Vilkaviškio apylinkių teismai – prie
Marijampolės rajono apylinkės teismo.
Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio apylinkių teismai taps
Panevėžio miesto apylinkės teismo dalimi. Kretingos, Palangos,
Skuodo apylinkių teismai bus prijungiami prie Plungės rajono
apylinkės teismo, Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Radviliškio ir
Raseinių – prie Šiaulių apylinkės teismo, Šilalės bei
Šilutės – prie Tauragės rajono apylinkės teismo, Akmenės ir
Mažeikių – prie Telšių rajono apylinkės teismo.
Utenos rajono apylinkės teismo padaliniais taptų Anykščių,
Ignalinos, Molėtų, Visagino ir Zarasų apylinkių teismai. Vilniaus
rajono apylinkės teismui priklausytų dabartiniai Šalčininkų,
Širvintų, Švenčionių, Trakų bei Ukmergės apylinkių teismai.
Be to, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų
administraciniai teismai prijungiami prie Kauno apygardos
administracinio teismo.
Dabar veikia 49 apylinkių teismų, daugiau nei pusėje jų yra
3–5 teisėjų etatai. Pasak pertvarkos iniciatorės Teisingumo
ministerijos, nauja struktūra paspartins bylų nagrinėjimą, sudarys
sąlygas specializuotis teisėjams, suvienodinti teisėjų darbo
krūvį bei efektyviau panaudoti teismų žmogiškuosius ir
materialinius išteklius.
Sujungus teismus, teismo rūmų šalyje liks tiek pat, kiek yra
dabar. Teismai ir toliau veiks tose pačiose vietovėse ir patalpose,
tačiau jų administravimas bus vykdomas iš keliolikos pagrindinių
centrų.