Už tokių pataisų priėmimą balsavo 96 Seimo nariai,
pasisakiusiųjų prieš nebuvo, susilaikė keturi parlamentarai.
Pataisos įsigalios, kai jas pasirašys prezidentė Dalia
Grybauskaitė. Pataisos parlamente buvo pateiktos šią savaitę ir
apsvarstytos bei priimtos skubos tvarka.
Pataisomis nustatyta, kad pilietybė atkuriama asmeniui, kuris iš
Lietuvos pasitraukė ar išvyko iki 1990 metų kovo 11 dienos,
išskyrus keitusius gyvenamąją vietą po 1940 metų birželio 15
dienos buvusios Sovietų sąjungos teritorijoje. Dabartinis
Pilietybės įstatymas numato, kad iki 1990 metų kovo 11-osios iš
Lietuvos pasitraukę asmenys gali turėti dvigubą pilietybę.
„Aš labai sveikinu, kad įstatymas yra pakeistas, ir esu
įsitikinusi, kad Lietuvos valstybė visiškai nieko neprarado, o gavo
daugiau gero vardo ir gyvo potencialo“, – BNS sakė Lietuvos
žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Vienas iš siūlymo autorių, opozicijos lyderis konservatorius
Andrius Kubilius pažymi, kad dabartinį reguliavimą reikėjo
patikslinti dėl migracijos specialistų bei teismų pradėtos taikyti
praktikos, kai litvakų prašoma pateikti įrodymų, jog tarpukario
Lietuvoje jie ar jų protėviai buvo persekiojami, tad į įstatymą
įrašytas ne tik pasitraukimas, bet ir išvykimas.
Pasak F.Kukliansky, iki pataisų priėmimo buvęs teisinis
reguliavimas suteikdavo pareigūnams labai plačius įgaliojimus
subjektyviai vertinti klausimą dėl pilietybės suteikimo litvakams.
Pagal ligšiolinį įstatymą, kai pilietybė atkuriama tik
pasitraukusiems iki Nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims,
Lietuvos teismai ir Migracijos departamentas pastaruoju metu atsisako
atkurti Lietuvos pilietybę asmenims, iš Lietuvos išvykusiems
tarpukariu, 1918-1940 metais.
Priimdami neigiamus sprendimus migracijos specialistai remiasi
Konstitucinio Teismo nutarimu ir administracinių teismų praktika,
kad asmeniu, pasitraukusiu iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11 dienos,
turėtų būti laikomas tas buvęs Lietuvos pilietis, kuris šalį
paliko dėl politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam
režimui ar tokio režimo persekiojimo. Anot teismų, 1918-1940 metais
Lietuvoje nebuvo persekiojami Lietuvos piliečiai.
Migracijos departamento duomenimis, 2014 metais Lietuvos
pilietybę atkurti atsisakyta dešimčiai litvakų, 2015 metais –
76, šių metų pirmąjį ketvirtį – 97.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami
lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst.
Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra
pripažinti per 800 lietuvių.