Šis klausimas įtrauktas į ketvirtadienio Seimo plenarinių
posėdžių darbotvarkę.
Generalinis prokuroras E. Pašilis prašys leisti patraukti Seimo
narį V. Gapšį baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl
galimai įvykdytų politinės korupcijos požymių turinčių sunkių
nusikaltimų valstybės tarnybai ir valdymo tvarkai.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos
tyrimo departamente organizuojamas ir kontroliuojamas Specialiųjų
tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje gegužės mėnesį pradėtas
ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos
poveikiu.
„Ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai
manyti, kad Seimo narys, parlamentinės Darbo partijos pirmasis
pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos narys V.
Gapšys nuo praėjusių metų rugsėjo 28 dienos iki šių metų sausio 22
dienos Vilniuje vykusių susitikimų metu koncerno „MG Baltic“
viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui už teisėtą veikimą vykdant
įgaliojimus – už koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai
naudingų politinių sprendimų priėmimą, t. y. už įtaką Darbo
partijos frakcijos Seime nariams ir asmenišką balsavimą Seime
svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą bei priimant
Seimo nutarimą (....) dėl kelio Vilnius-Utena projekto, tiesiogiai
savo ir kitų naudai pažadėjo, susitarė priimti ir nuo pernai
gruodžio 9 d. iki šių metų sausio 22 d. priėmė didesnės negu 250
MGL vertės kyšį – 25 tūkst. eurų“, – rašoma prokuratūros rašte.
Pasak prokurorų, tai atlikta galimai suteikus 10 tūkst. eurų
nuolaidą už „MG Baltic“ valdomose televizijose transliuotą Darbo
partijos politinę reklamą, dar 15 tūkst. eurų – per galimai
apsimestinę paramos sutartį tarp koncerno valdomos bendrovės
„Mitnija“ ir viešosios įstaigos „Meno ir sporto projektai“.
Seimo narys V. Gapšys yra sakęs žurnalistams, kad jį ypač
nustebino Generalinės prokuratūros rašte paminėtas Pelno mokesčių
įstatymų pataisų priėmimas. „Manęs net nebuvo Lietuvoje, kai šis
įstatymas buvo priimtas, mūsų frakcijos balsavimas yra įvairus“, –
aiškino V. Gapšys, pažymėjęs, kad nelabai supranta apie ką čia
kalbama. (...) Pagal tokį tekstą, tai turbūt 80 proc. Seimo narių
jau turėjo padėti mandatus“, – svarstė V. Gapšys.
Lietuvos Konstitucijoje, Baudžiamojo proceso kodekse bei Seimo
statute nustatyta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, Seimo narys
be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn,
suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.