Šis klausimas įtrauktas į ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę.
Generalinis prokuroras E. Pašilis prašys leisti patraukti Seimo narį V. Gapšį baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų politinės korupcijos požymių turinčių sunkių nusikaltimų valstybės tarnybai ir valdymo tvarkai.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente organizuojamas ir kontroliuojamas Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje gegužės mėnesį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu.
„Ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys, parlamentinės Darbo partijos pirmasis pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos narys V. Gapšys nuo praėjusių metų rugsėjo 28 dienos iki šių metų sausio 22 dienos Vilniuje vykusių susitikimų metu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, t. y. už įtaką Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir asmenišką balsavimą Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą bei priimant Seimo nutarimą (....) dėl kelio Vilnius-Utena projekto, tiesiogiai savo ir kitų naudai pažadėjo, susitarė priimti ir nuo pernai gruodžio 9 d. iki šių metų sausio 22 d. priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 25 tūkst. eurų“, – rašoma prokuratūros rašte.
Pasak prokurorų, tai atlikta galimai suteikus 10 tūkst. eurų nuolaidą už „MG Baltic“ valdomose televizijose transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, dar 15 tūkst. eurų – per galimai apsimestinę paramos sutartį tarp koncerno valdomos bendrovės „Mitnija“ ir viešosios įstaigos „Meno ir sporto projektai“.
Seimo narys V. Gapšys yra sakęs žurnalistams, kad jį ypač nustebino Generalinės prokuratūros rašte paminėtas Pelno mokesčių įstatymų pataisų priėmimas. „Manęs net nebuvo Lietuvoje, kai šis įstatymas buvo priimtas, mūsų frakcijos balsavimas yra įvairus“, – aiškino V. Gapšys, pažymėjęs, kad nelabai supranta apie ką čia kalbama. (...) Pagal tokį tekstą, tai turbūt 80 proc. Seimo narių jau turėjo padėti mandatus“, – svarstė V. Gapšys.
Lietuvos Konstitucijoje, Baudžiamojo proceso kodekse bei Seimo statute nustatyta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.
