Žiauru, bet taip buvo ir šį kartą, kai praėjusį penktadienį mieste
siautė audra.
Savanorių prospekte lūžusi liepa užvirto ant jaunos moters ir ją sunkiai
sužalojo.
Liepa šį sausuolį pavadinti sunku. Nudžiūvęs jau prieš keletą metų, jis
stirksojo Savanorių prospekto pradžioje. Bet savivaldybės atstovai
teisinosi jo nepastebėję. Kitokių kalbų iš jų ir nereikia tikėtis, nes
būtent savivaldybei teks atlyginti už patirtus sužalojimus.
Praėjo kelios dienos. Orai dažnai keičiasi, vėl sulauksime audrų.
Tačiau iš savivaldybės ir vėl niekas nepastebi, kad šalia nelaimės
vietos yra dar bent trys kandidatai triokštelėti siaučiant vėtrai: dvi
apdžiūvusios liepos ir aukšta tuopa – lūžusi sausa jos šaka žmogų gali
ir užmušti.
Gatvių tvarkytojai tik aprankiojo išvartytus medžius, nulaužytas šakas,
bet kirsti pavojų keliančių medžių neskuba, nors ir sulaukia gyventojų
raginimų.
Mat sausuolius privalo apžiūrėti komisija, reikia surašyti protokolą, o
paskui dar palaukti leidimo kirsti. Tad iki kitos audros tikrai nespės.
Panašios nelaimės nutinka ne vien dėl biurokratų nerangumo. Kertant
kiekvieną medį atsiranda jo gynėjų. Nesvarbu, kad medis pavojingai
pasviręs, džiūstantis. Gynėjai skambina į įvairias įstaigas rėkdami,
kad medis kertamas be leidimo.
Koks triukšmas kilo, kai buvo kertami medžiai Kaštonų, Vasario 16-osios
ir Žvejų gatvėse! O kaip šios gatvės atrodo dabar? Žaliuoja pasodinti
jauni medžiai, gatvės tapo šviesesnės ir jaukesnės.
Tiesa, ir savivaldybė dabar elgiasi gudriau – prieš kiekvieną kirtimą
viešai apie tai paskelbia, taip nuramindama rėksnius. Paprastai
nurodoma, kiek želdinių bus atsodinta vietoj iškirstų, pateikiami
argumentai, kodėl reikia atlikti šiuos darbus.
Savivaldybės interneto puslapyje yra net avarinių medžių, kuriuos
artimiausiu metu ketinama kirsti, žemėlapis. Daugiausia jame –
uosialapių ir paprastųjų klevų, mažialapių liepų.
Bet kas iš tokio žemėlapio, jei medis užvirsta ant praeivio ir jį
sunkiai sužaloja? Ir ne koks žaliuojantis, o nudžiūvęs, išpuvusiu
kamienu.
Apskritai niekas nei skaičiuoja, nei prognozuoja, kokius medžius mieste
reikėtų sodinti. Sukaišioja kaip papuola, kaip kam šauna į galvą.
O juk mokslininkai turbūt ne veltui siūlo, kad kiekvienos medžio rūšies
mieste augtų tik iki 20 proc. Tad nenuostabu, kad, ligoms ir kenkėjams
užpuolus kaštonus ar liepas, kraupiai atrodo pusė sostinės gatvių.
Apskritai specialistai pastebi, kad Vilniuje liepų per daug. Jų yra net
70-80 proc. visų augalų, dėl to plinta amarai.
Tačiau mokslininkų niekas neklauso, nes liepos ir nemokšiškai apgenėjus
toliau auga. Tad jos labiausiai tinka nemokšiškumui pridengti. Tik ir
jos kartais neištveria eksperimentų – apmiršta, nudžiūsta ir net
nuvirsta.
„Sostinė“