Nuoširdus jų noras išgarsėti Europoje pačiu laiku atsimušė į sveikos nuovokos užkardą. Dauguma europiečių sunkiai įsivaizduoja, kur yra Kaunas, todėl, pakviesti aplankyti Anykščių ar Rokiškio, gali įtarti plėšikų pasalą.
Kauno nesėkmę galėjo lemti tik visiškai nevykusiai parengta programa, tačiau kauniečiai neapsijuokė. Jų pastangas įvertino ne išankstinių nuostatų komplekso kamuojami biurokratai, o Europos Parlamento, Tarybos, Europos Komisijos ir Regionų komiteto paskirta 10 narių ekspertų grupė.
Pusvalandį vykusiame prisistatyme Kauno komanda pateikė pagrindinę paraiškos idėją – „laikinumas versus šiuolaikiškumas“, pagrindines „Šiuolaikinės sostinės“ programų kryptis, jų tikslus bei iššūkius.
Turbūt dauguma kauniečių tik šią savaitę pirmą kartą išgirdo žodžių junginį „šiuolaikinė sostinė“, nes lig šiol buvo girdėję tik apie laikinąją sostinę. Galbūt išties pasitaikė gera proga keisti įvaizdį? Itin gerai programos pavadinimas skamba ir pateikiamas atrodo anglų kalba, o užsienio šalių gyventojai ir turėtų tapti pagrindiniu taikiniu populiarinant Kauną.
Mat Laisvės alėjoje pasiteiravus pačių kauniečių, ar jie norėtų, kad gimtasis miestas 2022-aisiais taptų Europos kultūros sostine, dauguma tik gūžčiotų pečiais. Jie sunkiai įsivaizduoja, koks tai reiškinys ir kokia jo nauda.
Aktyvioji bendruomenės dalis naudą puikiai suvokia. Galbūt kažkas nepavyks, galbūt teks gaudyti karčias kritikos strėles, apie Kauną bus kalbama kelerius metus, kai tik miestas bus paskelbtas Europos kultūros sostine. Ir taip tikrai įvyks.
Kodėl? Tiesiog Kauno valdžia ir kauniečiai labai nori pelnyti šį vardą ir aktyviai ruošiasi išskirtiniam įvykiui, kuris taptų dar vienu reikšmingu akcentu visame miesto atgimimo fone. Jeigu labai nori, tai tikrai pavyksta.
Kai pernai Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė planus statyti Nacionalinį mokslo ir inovacijų centrą, iškart sureagavo Vilniaus ir Kauno valdžia.
Kauniečiai ir tąkart labai norėjo centrą įkurdinti Kaune, todėl itin atsakingai rengė projektą, dėstė argumentus, ieškojo rėmėjų ir užtarėjų. Galiausiai centrui pasiūlė unikalią vietą – Nemuno salą.
Ministerijos vadovams neliko argumentų atmesti Kauno paraišką ir 2018-aisiais Nemuno saloje turėtų atverti duris įspūdingas maždaug 23 mln. eurų vertės mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“.
Galbūt Nemuno saloje sutikti skeptikai dabar kalbėtų, kad tokio centro statyba – tik pinigų švaistymas ir salos vaizdo sudarkymas. Įdomu būtų sužinoti jų nuomonę po dvejų metų, kai eilėje prie „Mokslo salos“ durų rikiuosis galbūt net būsimieji Nobelio premijos laureatai.
Liko šiek tiek daugiau kaip pusmetis ir tuomet paaiškės, ar Kaunas dar kartą garsiai nuskambės visoje Europoje.
„Laikinoji sostinė“
