Seime kelią skinasi bandymai šeimą apibrėžti per santuoką

Už tokią pataisą balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 20 parlamentarų. Už tokią pataisą vieningai balsavo konservatorių ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, didžioji dalis „darbiečių“ ir „tvarkiečių“, Seimo narių mišrios grupės atstovų. Prieš balsavo ar susilaikė socialdemokratai ir Liberalų sąjūdžio atstovai. 

107 Seimo nariai Konstituciją siūlo papildyti nuostatomis, kad „šeima sukuriama sudarius santuoką“, „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“, „valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. Seimo statutas numato, kad Konstitucijos pataisų priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po dešimt dienų nuo jų svarstymo Seimo posėdyje – parlamentas tuo metu jau bus baigęs pavasario sesiją. 

Priimti Konstitucijos pataisą siūlė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), projektą svarstęs po to, kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas jį ragino atmesti, tačiau parlamentas tokiai išvadai nepritarė. 

„Laisvas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius bei tėvystė ir motinystė sudaro pačią šeimos sampratos esmę bei atitinka žmogaus prigimtį. Vien tik emocinis prieraišumas, tarpusavio supratimas, pagarba, atsakomybė negali būti laikomi pakankamais ir savarankiškais pagrindais atsirasti šeimos teisiniams santykiams.

Taip pat minėtos aplinkybės negali pakeisti ir būti alternatyva laisvam vyro ir moters sutarimui sukurti šeimos teisinius santykius bei tėvystei ir motinystei“, – SRDK poziciją pristatė konservatorius Liutauras Kazlavickas. 

Pataisai oponavusi Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė sakė, kad siūlomas reguliavimas prasilenkia su realybe, o pataisos priėmimas neprivers žmonių gyventi kitaip, nei jie pasirinkę šiuo metu. 

„Šie pasiūlymai darkyti Konstituciją ir atitinkamai žmonių gyvenimus yra susiję su Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kai buvo pasakyta, kad šeima – ne tik santuokos pagrindu sudaryta dviejų žmonių sąjunga. Svarbu pabrėžti, kad šalia visų kitų argumentų KT pasisakė, kad įsipareigojimas yra ne vien štampas pase, ne vien viešas įsipareigojimas, kad žymiai svarbesnis – žmonių vidinis tarpusavio įsipareigojimas“, – kalbėjo D.Kuodytė. 

„Kas atsitiks, jei mes priimsime šią Konstitucijos pataisą, ar tikrai kolegos manote, kad taip apibrėžę šeimą jūs priversite žmones gyventi kitaip, nei jie supranta, nei jie mano esant reikalinga. Ar jūs manote, kad priversite žmones tuoktis ir nesiskirti, įtvirtinę tokią diskriminacinę nuostatą? 30 proc. Lietuvos šeimų skiriasi, gyvena kitose šeimose, gyvena be santuokos ir tai yra normalu, tai yra 21 amžiaus visuomenė, kurioje tradicinė šeima įgauna ir kitas formas. Manyti, kad tokia Konstitucijos pataisa kažką sureguliuosime ir priversime elgtis  kitaip, yra nesusipratimas“, – sakė liberalė. 

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad liberalus šeimos suvokimas nulėmė demografijos problemas. „Šiuo metu dėl tokio jūsų elgesio per dieną prarandam iki 50 žmonių dėl didesnio mirtingumo nei gimstamumo, tai yra tiesioginio šeimos ardymo pasekmė, tai yra jūsų sąžinės reikalas, jis atsirado tuo metu, kai pradėjo propaguoti naujas vertybes su nauja politika“, – sakė R.J.Dagys. 

„Konstitucinis Teismas kišdamasis grubiai į mūsų supratimą, kas yra tikrasis mūsų tautos supratimas, kas yra šeima, pasakė, kad gali būti kitokių kilmių, iš kitokių dalykų gali kilti šeima, tai atsakykim, iš kokių? Lieka tik vienalytės santuokos ir dar kažkokios išgalvotos kilmės, ar mes su tuo sutinkam? Mes sakom, kad yra du kilmės šaliniai – kraujo giminystės ryšys nuo senelių iki vaikų, kaip šiuo metu yra, ir santuoka kaip viešas įsipareigojimas“, – sakė konservatorius. 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, jog 1992 metais tautos referendumu patvirtintos Konstitucijos straipsnis apie šeimą – pakankamas, o pataisos iniciatorių baimės dėl vienalyčių santuokų yra nepagrįstos. 

„Laužom ietis dėl problemos, kurios nėra. Tautos referendumu priimta Konstitucija, ir kuo gi blogas Konstitucijos 38 straipsnis? Ten yra ginama šeima, vaikystė, ten pasakyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“,– sakė J.Sabatauskas. Jis taip pat pabrėžė, kad skirtinguose įstatymuose yra apie 30 apibrėžimų, kas yra šeima, ir priėmus tokią pataisą daug žmonių praras jiems garantuojamą teisinę apsaugą, pvz., teisę neduoti parodymų prieš šeimos narį ir t.t. 

Dabar pagrindiniame šalies įstatyme numatyta, kad „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“, „valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“. 

Konstitucijos pataisų iniciatoriai tvirtina, kad valstybė turi remti ir saugoti šeimą, ypač atsižvelgiant į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją, o prigimtinė šeimos struktūra „remiasi santuoka ir giminystės arba kraujo ryšiais“. Pataisos kritikai tvirtina, kad šeimą susiejus išskirtinai su santuoka kiltų daug neaiškumų, būtų sugriauta sistema, reglamentuojanti šeimos narių teises ir pareigas, tokia pataisa būtų diskriminacinė. 

Konstitucijos pataisos Seime inicijuotos, kai Konstitucinis Teismas (KT) 2011 metų lapkritį paskelbė, kad „konstitucinė šeimos samprata negali būti kildinama tik iš santuokos instituto“. 

Seime jau bandyta priimti Konstitucijos pataisą, kuri šeimą kildintų tik iš santuokos ar tėvystės ryšių, bet nesėkmingai. Pagal Seimo statutą, nepriimtas Konstitucijos keitimo įstatymo projektas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po vienerių metų. 

Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo Seime turi būti balsuojama du kartus, tarp balsavimų padarant ne mažiau kaip trijų mėnesių pertrauką. Nuostatos laikomos priimtomis, jeigu už jas balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. ne mažiau kaip 94 parlamentarai.