Paklausti, ar, jų nuomone, šalyje yra didelė terorizmo rizika,
teigiamai atsakė 13 proc. Lietuvos gyventojų. Bendrai Europos
Sąjungos šalyse taip manė 40 proc. apklaustųjų. 43 proc.
lietuvių mano, kad Lietuvoje yra vidutinė terorizmo rizika, ir dar
tiek pat – kad ji maža. Europoje laikančių terorizmo grėsmę
maža vidutiniškai yra 11 proc.
Mažiausiai terorizmo grėsmės įžvelgia Slovėnija, Estija ir
Latvija. Lietuva šioje statistikoje yra šešta.
Terorizmo grėsmę kaip didžiausią vertina Prancūzija,
Jungtinė Karalystė ir Belgija.
40 proc. lietuvių mano, jog veiksmingiausia kovoti su terorizmu
pasaulio mastu, o 30 proc. – ES mastu. Vidutiniškai ES šalyse taip
mano atitinkamai 38 ir 23 proc. gyventojų.
Kaip ir dauguma europiečių, lietuviai respondentai nurodė, jog
Europos Sąjunga turėtų atlikti didesnį vaidmenį kovojant su
terorizmu ir sprendžiant nedarbo problemas: didesnį ES vaidmenį
kovoje su terorizmu norėtų matyti 82 procentai europiečių ir 76
procentai lietuvių, didesnio ES rūpesčio nedarbu pasigenda 77
procentai europiečių ir 78 procentai lietuvių.
Paklausti apie kovos su terorizmu formas, 58 proc. lietuvių
akcentavo poreikį stiprinti išorės sienų apsaugą (ES vidurkis –
39 proc.). Lietuviams svarbesnė atrodo ir kova su ginklų kontrabanda
(46 proc., palyginti su 35 proc. ES vidurkiu). Tuo tarpu kova su
terorizmo šaknimis bei radikalėjimu, kuri pagal europiečių
vidurkį laikoma antra efektyviausia kovos prieš terorizmą priemonė
(31 proc.), lietuviams atrodo mažiau svarbi – ją kaip tokią
įvardijo 27 proc. respondentų. Taip pat mažiau svarbus lietuviams
atrodo geresnis ES šalių policijos ir žvalgybų tarnybų bei
EUROPOL bendradarbiavimas (atitinkamai 27 ir 36 proc.).
Efektyviausia kovos su terorizmu priemone europiečiai laiko kovą
su teroristinių grupių finansavimu (42 proc.), Lietuvoje taip manė
mažiau – 36 proc. respondentų.
49 proc. lietuvių įsitikinę, kad sumažinti radikalizaciją
padėtų kova su skurdu ir socialine atskirtimi. Ši priemonė kaip
pagrindinė įvardijama ir visų europiečių (39 proc.).
Lietuviai stipresnio ES vaidmens taip pat norėtų, kovojant su
mokesčių sukčiavimu (74 proc.), saugant išorės sienas (72 proc.)
ir migracijos klausimais (67 proc.). Pageidaujančių daugiau galių
sveikatos ir socialinės apsaugos, ekonominės politikos ir žemės
ūkio srityse Lietuvoje yra daugiau negu vidutiniškai ES, o
aplinkosaugos bei lyčių lygybės srityse – mažiau. Palyginti su
ES vidurkiu (55 proc.), Lietuvoje gerokai mažiau manančių, jog ES
turėtų būti aktyvesnė moterų ir vyrų lygybės klausimais (39
proc.).
Respondentų taip pat buvo klausiama, ar, jų nuomone, gera yra ES
nuostata, kad šalys narės turi teikti viena kitai pagalbą
ginkluotos agresijos atveju. Kaip gerą šią nuostatą įvardijo 85
procentai europiečių, o Lietuvoje palaikymas buvo dar didesnis ir
siekė 90 proc. Kritiškiausiai šią nuostatą vertino Austrija,
kurioje 21 procentas respondentų ją laiko bloga.
74 procentai europiečių nurodė, kad tai, kas juos vienija, yra
svarbiau nei tai, kas juos skiria. Lietuvoje taip manančių yra dar
daugiau – 85 procentai: tai trečias didžiausias rezultatas po
Maltos ir Švedijos. Latvijoje taip mano kiek mažiau respondentų nei
ES vidurkis – 71 proc., o Estija, kurioje taip mano 67 proc.
respondentų, yra trečia nuo galo po Prancūzijos ir Ispanijos.
Kaip pranešė Europarlamento spaudos tarnyba, daugeliu
piliečiams rūpimų klausimų Europos Parlamente šiuo metu svarstomi
teisės aktų ir rezoliucijų projektai. Artimiausiu metu
europarlamentarai balsuos dėl terorizmo prevencijos priemonių
stiprinimo ir griežtesnės šaunamųjų ginklų kontrolės, taip pat
pateiks rekomendacijas dėl kovos su mokesčių vengimu. Kitą
savaitę Strasbūre rengiamoje plenarinėje sesijoje bus sprendžiama
dėl siūlymo sustiprinti ES išorės sienų apsaugą įsteigiant
Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnybą.
Balandžio 9–18 d. atliktoje apklausoje dalyvavo 27969 žmonės
iš visų 28 ES šalių.