Šeimynų tėvai: „Norime gyventi oriai, o ne iš pašalpų“

Užauginti dešimt ar daugiau tėvų apleistų vaikų – kilni misija. Tačiau, ką daryti, kai įvykdyti ją trukdo tokie dalykai, kaip atostogų ar socialinių garantijų neturėjimas? Su tokia problema susiduria Lietuvoje vaikus globojančių šeimynų tėvai.

Šeimynų tėvai sako, kad valdžia jų nesiklauso.<br>G. Bitvinsko nuotr.
Šeimynų tėvai sako, kad valdžia jų nesiklauso.<br>G. Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Modesta Gaučaitė

2016-07-01 18:22, atnaujinta 2017-05-20 03:01

Gaunamų išmokų neužtenka vaikų išlaikymui

Šiaulių apskrities Šeimynų asociacijos pirmininkė Ingrida Volosova sako, kad šeimynų tėvai tiesiog nori gyventi kaip ir visi dirbantys žmonės.

„Mes nesiskundžiame. Patys pasirinkome tokį gyvenimą, tiesiog skaudu ir liūdna, kad valdžia mūsų nesiklauso, – kalbėjo I. Volosova. – Jie sako, kad mes šeimyna, kad gyvename su vaikais ir turime būti šeima. Taip, mes šeima. Tačiau mes taip pat žmonės.“

Vieno vaiko išlaikymui per mėnesį yra skiriama 304 eurai. Iš jų 152 eurai yra skirti tik vaiko reikmėms. Likusių turi užtekti mokesčiams, namo priežiūrai, transportui ir tėvų atlyginimams. Kadangi tėvai yra priskiriami individualia veikla užsiimantiems asmenis, iš atlyginimų, kuriuos sau skiria iš likusių 152 eurų, jie turi susimokėti „Sodrai“ bei ligonių kasoms.

Tačiau ne tik tėvų atlyginimas yra bėda. 152 eurų tiesiog neužtenka mokyklinio amžiaus vaiko išlaikymui. I. Volosova paskaičiavo, kad vien vaiko maistui per dieną reikia skirti bent 4,3 euro. „Juk jie nori ir saldainių, ir ledų. Tai augantis organizmas, jiems reikia vaisių, vitaminų. Vaikų namuose vaikui skiriama apie 3 eurus ir vaikai būna alkani. Pas mus vaikai taip augti negali.“ Ji paskaičiavo, kad vaiko maitinimas mėnesiui kainuoja apie 129 eurus. Tai reiškia, kad vaiko aprangai bei higienos reikmenims per mėnesį lieką vos 23 eurai. Natūralu, kad likusių 152 eurų minėtoms būsto, transporto ir atlyginimų išlaidoms lieka tikrai nedaug.

Pasak Ingridos Volosovos, sunkumų kyla ir dėl pilnametystės sulaukusių vaikų: „Mano namuose auga mergaitė. Jai šiuo metu yra 18 metų, bet ji dar mokosi gimnazijoje, bus 12-oje klasėje. Pagal Valstybę, jai jau 18 metų, tai aš turėčiau ją paleisti ir tegul eina, kur nori. Bet kur tada būtų žmogiškumas?“

Globoti vaikus – ne darbas?

Dar vienas skaudulys, kamuojantis vaikus globoti nusprendusius tėvus – jiems nesiskaičiuoja darbo stažas. Kai kuriose šeimynose auga po 13 ir daugiau vaikų. Tėvai tiesiog negali leisti sau dirbti, kai reikia pasirūpinti didesniu, nei futbolo komanda, būriu vaikų.

„Aš pati turiu 30 metų darbo stažą iki tol, kol pradėjau globoti vaikus. Tačiau paskutinius 12 metų paskyriau vaikų globai.“, – savo situaciją komentavo Šiaulių apskrities Šeimynų asociacijos pirmininkė.

Tai reiškia, kad paskutinius 12 metų I. Volosova valdžios akyse yra bedarbė ir jai nesikaupia darbo stažas. Jai sulaukus pensijinio amžiaus, Ingrida, kaip pati sako, gaus minimalią pensiją, nors visus 12 metų sunkiai dirbo augindama likimo nuskriaustus vaikus. Tokioje situacijoje yra daugelis kitų šeimynose vaikus globojančių tėvų.

Negali nei susirgti, nei atostogauti

Šeimynos tėvai taip pat negauna jokių atostogų. Jei šeimyna nori atostogauti – tai turi daryti visi kartu. Kitaip tariant, tėvai negauna jokio atokvėpio, jie visus metus turi rūpintis savo globojamais vaikais. „Kiti tėvai savo vaikus išsiunčia pas senelius ar kitus giminaičius. Šeimynose to padaryti neturime galimybės“, – sako Šiaulių apskrities Šeimynų asociacijos pirmininkė I. Volosova.

Tėvai taip pat negauna nedarbingumo lapelio. Vienam iš jų susirgus, kitas turi prisiimti visišką vaikų priežiūrą. O jei, nutikus nelaimei ar tiesiog susirgus, abu tėvai priversti atsigulti į ligoninę, jie turi rasti, kas pasirūpins vaikais. „Jei gulime ligoninėje, turime prašyti giminių ar kaimynų, kad kas gali, tas padėtų. Tai taip pat nėra labai smagus dalykas“, – kalbėjo I. Volosova.

Pirkimas išsimokėtinai – neįmanomas

Dėl to, kad šeimynų tėvai yra laikomi praktiškai bedarbiais, jie negali gauti jokių paskolų ar pirkti daiktų išsimokėtinai. Tai tampa didele kliūtimi kai reikia atnaujinti buitinę techniką ar atlikti didesnį būsto remontą. „Aš kartais juokais pasakau valdininkams, kad jei pas juos namuose laiptais lipa du žmonės, kelis kartus per dieną, tai pas mus laiptais pastoviai laksto penkiolika porų kojyčių“, – juokavo I. Volosova. Ji sako, kad auginant tokį skaičių vaikų, namus reikia vis remontuoti, nes vaikai apgadina sienas, tapetus.

Nori atlyginimų, o ne pašalpų

Šiaulių apskrities Šeimynų asociacijos pirmininkės Ingridos Volosovos teigimu, šeimynos teprašo poros dalykų. „Pirmiausia prašytumėm socialinių garantijų. Norėtumėm sulaukę pensijinio amžiaus gauti valstybinę pensiją, nes manau, kad to nusipelnėme – juk kai kurios šeimynos užaugino daugiau nei 20 vaikų.“

Jie taip pat norėtų per metus gauti bent porą savaičių atostogų, kurios būtų teisiškai įformintos. „Turbūt labiausiai norėtumėm, kad mums būtų skiriamos ne pašalpos, o normalūs atlyginimai, kad galėtumėm oriai gyventi, nes visgi gauti vien tik pašalpas nėra labai malonu“, – apie šeimynų tėvų norus kalbėjo I. Volosova.

Šeimynos tėvai – socialinių paslaugų teikėjai

Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitė sako, kad globojamą vaiką su globėju sieja civiliniai teisiniai santykiai. Todėl galiojantys įstatymai nenumato fiziniam globėjui darbo užmokesčio už šių pareigų vykdymą.

Ji sako, kad kad šeimynų dalyviai gauna išlaikymo pajamas ir turi socialines garantijas (moka mokesčius ir draudžiasi) ne už pačią vaikų globą, bet už tai, kad teikia socialines paslaugas didesniam vaikų skaičiui – nuo 6 iki 12 ir daugiau

Susirgti – neapsimoka?

Šios išlaikymo pajamos šeimynos dalyviams yra skiriamos iš savivaldybių biudžetų. Šeimynos tėvai jiems skiriamas išlaikymo pajamas gauna nepriklausomai nuo to, ar jie darbingi, ar jie suserga. Todėl ligos atveju, pasak D. Urbonaitės, šeimynos tėvams neapsimoka imti ligos lapelio ir gauti mažesnę nedarbingumo išmoką nei savivaldybė jiems skiria išlaikymo pajamas.

Mokesčiai sumažinti

Kaip minėta, šeimynos tėvams už vaiko globą skiriama 152 eurų išmoka. Įstatymuose numatyta, kad ją galima panaudoti ir šeimynos tėvų „Sodros“ ir gyventojų pajamų mokesčiams dengti. D. Urbonaitės teigimu, minėti mokesčiai šeimynų dalyviams yra sumažinti – jų mokamas gyventojų pajamų mokestis 5 proc., o mokesčiai „Sodrai“ – 37,5 proc.

„Mokant socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, šeimynos tėvai mokesčių mokėjimo sistemoje prilyginami individualią veiklą vykdantiems asmenims. Taip jie įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės išmokas. Mirties atveju, apdraustojo sutuoktinis ir vaikai įgyja teisę į našlių ir našlaičių pensijas“, – apie šeimynų tėvų gaunamas pensijas pasakojo D. Urbonaitė.

Draudžiami tik už mažus arba neįgalius vaikus

Socialinio draudimo sistemoje išmokos iš „Sodros“ biudžeto siejamos su asmens į šį biudžetą mokėtomis įmokomis. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme numatyta, jog valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis draudžiami šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas globėju, auginantis vaiką iki 3 metų.

Minėtas draudimas auginant vyresnius vaikus galimas tik tuo atveju, jeigu šie vaikai yra neįgalūs ir jiems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Globėjams, kaip ir tikriems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, taip pat prižiūrintiems neįgalius vaikus, taikomas vienodos sąlygos, draudžiant juos valstybės lėšomis.

Galės gauti atostogų

D. Urbonaitė sako, kad jeigu šeimynos tėvai nori atostogauti vieni be globojamų vaikų, jie tai gali daryti, tačiau prieš tai jie turėtų su gyvenamosios vietos savivaldybės administracija suderinti vaikų priežiūros klausimus – kas pasirūpins vaikais jų atostogų metu.

Tiesa, nuo šių metų sausio 1 d. pakeistas Socialinių paslaugų įstatymas. Nustatyta, kad vaikus globojančiai šeimai, globėjams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti asmenims, kiekvienoje savivaldybėje nuolat bus teikiama atestuotų socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba. Ja bus siekiama užtikrinti jų prižiūrimų, globojamų ar įvaikintų vaikų vystymąsi ir ugdymą.

Tai reiškia, kad minėti atestuoti socialiniai darbuotojai taip pat teiks „atokvėpio“ paslaugas globėjams, šeimynų tėvams ir sudarys palankesnes sąlygas šiems asmenims pabūti be globojamų vaikų ir pasinaudoti atostogomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.