Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad tokie
planai paskelbti praėjusį mėnesį vykusiame NATO gynybos ministrų
susitikime.
„Turime labai aiškų signalą iš Olandijos, kad
jie yra pasiruošę. Tai buvo aiškiai išsakyta per gynybos ministrų
susitikimą“, – BNS sakė ministras.
Pasak ministro, daugiau detalių apie olandų indėlį ir kitų
šalių įsitraukimą gali paaiškėti kitą savaitę NATO viršūnių
susitikime Varšuvoje.
Po vieną batalioną, kurį sudaro iki tūkstančio karių,
turėtų būti dislokuota Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
Diplomatų teigimu, batalionui Lietuvoje vadovaus Vokietija,
Latvijoje – Kanada, Estijoje – Britanija, Lenkijoje – Jungtinės
Valstijos.
Anot J.Oleko, šie pajėgumai kuriami atgrasyti agresorių ir
pademonstruoti, kad „bandyti testuoti NATO Lietuvos teritorijoje
yra visiškai beprotiška“.
Maskva kaltina NATO, kad pajėgų telkimas prie Rusijos sienos
didina įtampą ir pažeidžia karinę pusiausvyrą.
J.Olekas atmetė šiuos priekaištus, sakydamas, kad Aljanso
papildomi pajėgumai kaip tik atkuria pusiausvyrą reaguojant į Rusijos
veiksmus Gruzijoje, Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros
regione.
Nyderlandų ambasadorius Lietuvoje Bertas van der Lingenas
BNS sakė šiuo metu negalintis patvirtinti šalies planų prisidėti
prie NATO bataliono Lietuvoje.