Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad tokie planai paskelbti praėjusį mėnesį vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime.
„Turime labai aiškų signalą iš Olandijos, kad jie yra pasiruošę. Tai buvo aiškiai išsakyta per gynybos ministrų susitikimą“, – BNS sakė ministras.
Pasak ministro, daugiau detalių apie olandų indėlį ir kitų šalių įsitraukimą gali paaiškėti kitą savaitę NATO viršūnių susitikime Varšuvoje.
Po vieną batalioną, kurį sudaro iki tūkstančio karių, turėtų būti dislokuota Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
Diplomatų teigimu, batalionui Lietuvoje vadovaus Vokietija, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Britanija, Lenkijoje – Jungtinės Valstijos.
Anot J.Oleko, šie pajėgumai kuriami atgrasyti agresorių ir pademonstruoti, kad „bandyti testuoti NATO Lietuvos teritorijoje yra visiškai beprotiška“.
Maskva kaltina NATO, kad pajėgų telkimas prie Rusijos sienos didina įtampą ir pažeidžia karinę pusiausvyrą.
J.Olekas atmetė šiuos priekaištus, sakydamas, kad Aljanso papildomi pajėgumai kaip tik atkuria pusiausvyrą reaguojant į Rusijos veiksmus Gruzijoje, Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.
Nyderlandų ambasadorius Lietuvoje Bertas van der Lingenas BNS sakė šiuo metu negalintis patvirtinti šalies planų prisidėti prie NATO bataliono Lietuvoje.
