Konservatoriai, Mišri grupė, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ sutartinai laimino Konstitucijos pataisą, apibrėžiančią, kas yra šeima, taip pat Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Šiai koalicijai nesėkmingai priešinosi socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio tandemas, o Seimas balsų dauguma po pirmojo svarstymo pritarė Konstitucijos pataisai, nustatančiai, kad šeima – tai tik susituokę vyras ir moteris, be to, priėmė Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kurio svarbiausia nuostata – draudimas šaldyti embrionus.
Abu šie projektai – seni atvirų ir užkulisinių rietenų objektai. O paskutinėmis pavasario sesijos dienomis Seimas iš peties jų ėmėsi dėl to, kad rinkimai – ant nosies, o tuo pasinaudodama spaudimą politikams itin sustiprino Bažnyčia.
Pritariančiųjų konservatyviųjų katalikų kunigų pozicijai – karštų kraštutinių ideologinių fundamentalistų ar tiesiog pasaulėžiūrinių provincialų – niekuomet netrūko visų pagrindinių politinių jėgų, pirmiausia dešiniųjų, gretose.
Šįkart abiejų balsavimų rezultatus, be abejonės, nulėmė daugelio tautos išrinktųjų siekis įsiteikti katalikiškajai dvasininkijai, kuri ir pati iš peties spūstelėjo Seimo narius užkulisiuose.
Užsitraukti vietos klebono rūstybę savo vienmandatėje apygardoje arba išprovokuoti Bažnyčios pyktį visai partijai nacionaliniu mastu nepabūgo tik liberalai su socialdemokratais.
Tuo metu kitos partijos atliko paprastus mainus: mes jums – jūsų pageidaujamus įstatymus, jūs mums – ganytojišką palaiminimą.
Balsuotojams buvo nė motais, kad ir Konstitucinis teismas yra aiškiai pareiškęs, jog šeima – ne tik heteroseksuali susituokusi pora.
Taigi įtvirtinti šitokią normą Konstitucijoje, teisinantis noru, jog valstybė turėtų aiškius „šeimos politikos“ orientyrus, yra ne kas kita kaip kišimasis į privatų žmonių gyvenimą ir daugelio jų diskriminavimas.
Kalbant apie draudimą šaldyti embrionus, ši įstatymo nuostata reiškia, kad, vienai intervencijai nepavykus, norinti pastoti moteris turės kentėti naujas sveikatai pavojingas, bet būtinas procedūras, tačiau valstybė skirs mažiau pinigų toms operacijoms kompensuoti, o jos pačios bus prieinamos tik turtingesniems žmonėms.
Tačiau tradicinių krikščioniškų vertybių, moralės, gyvybės saugotojų šauklių neveikia jokie argumentai – nei autoritetingų teisininkų žodis, nei mokslininkų įrodymai.
Bet skandalingiausia, kad svarbiausiu „naujos koalicijos“ pagrindu tapo ne tiek provinciali mąstysena, kiek konkretūs rinkimų interesai.
Galutinai susirieję, nuo idėjų bado išsekę politikai tokiais akibrokštais skaldo ir pačią visuomenę.
Didelė dalis piliečių dar labiau nuteikiama ne tik prieš parlamentą, bet ir prieš visą valstybę. Drauge Seimo nariai stabdo visuomenės pažangą, blogina demografinę situaciją, skatina emigraciją, kenkia valstybės tarptautiniam prestižui.
Bet, kaip parodė minėti balsavimai, daugelis tautos išrinktųjų į visa tai numoja ranka, nes jiems arčiausiai kūno – savi rinkimų marškiniai.
