Seimas praėjusią savaitę baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Priimtas variantas, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų.
Konservatyvaus reglamentavimo šalininkai argumentavo būtinybe saugoti gyvybę nuo pradėjimo momento, o liberalioji stovykla pabrėžė būtinybę tausoti moters sveikatą ir užtikrinti didesnę procedūros sėkmę.
Ragino gerbti žmogaus orumą
Pirmadienį prie Prezidentūros susirinko apie pusšimtis akcijos „Užšaldyti kūdikiai“ dalyvių. Jie kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę ir prašė jos malonės – pasirašyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Taip bandė stoti į kovą už teisę gyventi. Prie akcijos dalyvių prisijungė ir aktorė Dalia Michelevičiūtė.
Pirmadienio popietę akcijos organizatoriai šalies vadovei įteikė peticiją su Lietuvos gyventojų parašais.
Aktorė Dalia Michelevičiūtė sakė išklausiusi įvairių nuomonių apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir pirmadienį nusprendė prisijungti prie akcijos dalyvių šalia Prezidentūros.
„Aš, kaip Lietuvos pilietė, jaučiu pareigą savo parašu ar buvimu prisidėti prie tų įstatymų, kurie gerbia žmogaus gyvybę ir orumą.
Labai viliuosi, kad nugalės žmogiškumas ir sveikas protas. Iš tiesų, juk šie žmonės yra ne prieš pagalbą žmonėms, kurie negali susilaukti vaikų, o už humanišką ir žmogišką pagalbą.
Man skaudžiausia, kai užmirštama, kas yra žmogus. Žmogus yra nuo pirmojo sukūrimo momento. Embrionas – tai tas pats žmogus, kuris yra unikalus. Jus turi teisę vystytis ir atlikti misiją šioje žemėje ir niekas nedavė teisės selekcionuoti“, – stovėdama tarp akcijos dalyvių prie Prezidentūros kalbėjo aktorė.
Tėvams patarė neskubėti
Seimo priimto įstatymo atėjo palaikyti vilnietė Aušra su pusės metų sūneliu. Jauna mama pripažino, kad sūnaus susilaukė natūraliu būdu, tačiau tai nebuvo paprasta. Tėvams teko konsultuotis su gydytojais ir gyvybės laukti ilgai.
„Esu prieš, kad broliukai ir sesutės būtų naikinami dėl vienos gyvybės išsaugojimo. Galimybių ir priemonių susilaukti yra įvairių. Medicina siūlo įvairių būdų susilaukti išlaukiant reikiamą laiką ir natūraliu būdu.
Svarbiausia yra pusiausvyra tarp gyvybės apsaugos ir tėvėlių interesų, kurie nori susilaukti vaikelio. Išmintis įstatymo pusėje ir noriu tai palaikyti“, – kalbėjo mama.
Įžvelgė verslo interesą
Akcijos iniciatorius Linas Braukyla aiškino, kad daugiausia kalbama apie tai, kaip padėti nevaisingoms poroms, tačiau fone turėtų būti klausimas – kas bus daroma su sukurta gyvybe.
„Seimo priimtas įstatymas išlaiko pusiausvyrą tarp pagalbos nevaisingoms poroms pirmiausiai kalbant apie kitus pagalbos būdus. Pirmiausia atsižvelgiama į pradedamos gyvybės interesus, kad embrionai nebūtų užšaldomi ir nebūtų pridedama jų per daug, kurie negali būti implantuojami į moters organizmą. Dalis jų po kurio laiko, kadangi negali būti laikomi amžinai, turės būti išmetami“, – kalbėjo parašus rinkęs jaunas vyras.
L.Braukyla aiškino, kad įstatymas tiek ilgai stringa, nes yra verslo interesas. „Pagalbinis apvaisinimas yra labai brangi ir pelninga procedūra. Iš tikrųjų tai visuomet turi būti nevaisingų porų gydymo kontekste, bet taip dažnai nėra. Pagalbinis apvaisinimas dažnai siūlomas kaip pirminis būdas, nors yra daug kitų būdų“, – sakė jis.
