„Londone gyvenimu buvau patenkintas 3 procentais, Kaune – 99-iais“, – šypsodamasis sakė Kaune studijuojantis jaunas marokietis. Prieš atvykdamas į Kauną, pusantrų metų jis studijavo Didžiosios Britanijos sostinėje.
Londone Mohamedą Z.Belmehdi šokiravo švietimo sistema ir žmonių susvetimėjimas. „Švietimo sistema – nuobodi ir sudėtinga, jokių įdomių veiklų. Taip pat šokiravo žmonės – Londone neįmanoma susidraugauti, buvau vienas“, – sakė marokietis.
Dar prieš atvažiuodamas jis daug skaitė apie Lietuvą, Kaune ėmė mokytis lietuvių kalbos ir jau moka šį tą pasakyti. Lietuviškų patiekalų pavadinimus beria lyg žirnius. Jam labiausiai patiko bulviniai blynai.
„Čekijoje jų pasiilgsiu“, – tikino ten tęsti „Erasmus“ studijų išvykęs studentas.
Būsimas tarptautinės politikos absolventas savo ateitį ketina kurti Lietuvoje. Apie visa tai „Laikinoji sostinė“ kalbėjo su marokiečiu M.Z.Belmehdi.
– Kodėl jums taip nepatiko Londone? Kaip vertinate Jungtinės Karalystės ketinimą išstoti iš ES?
– Aš laimingas, kad jie palieka Europos Sąjungą. Jie nenusipelnė likti. Didžiosios Britanijos sostinė man kelia nemalonių prisiminimų.
Jei esi ne Europos Sąjungos studentas, jei nedalyvauji paskaitose, jie gali apie tai pranešti policijai. Jaučiausi blogiau nei prie nacių.
Londone praleidau metus ir septynis mėnesius.
Ateidavau į paskaitas, padėdavau piršto atspaudą ir išeidavau. Paskaitos nuvylė. Didžiojoje Britanijoje kaip asmenybė nepadariau pažangos. Mano dėmesį patraukė Rytų Europa. Lietuva patiko labiausiai.
Prieš atvykdamas į šalį žinojau šiek tiek valstybės istorijos, kultūros ir politinės sistemos.
Man patinka lietuvių kultūra ir tai man padeda integruotis. Kai žmonės žino, kad domiuosi jų šalimi, susižavi. Jaučiu ryšį su Kaunu. Man Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – geriausia vieta studijuoti.
– Kaip Kaunas jus priėmė? Kokias geriausias patirtis prisimenate?
– Du kartus Kaune jaučiausi itin svetingai priimtas.
Kai paskutinį kartą atvykau, apsistojau pas draugus. Bet jie turėjo problemų su buto šeimininku. Kai viena lietuvė draugė sužinojo, kad naktį praleidau gatvėje, pasiūlė apsistoti su jos šeima, kol rasiu namus.
Kitas atsitikimas – visai nesenas. Nuomotojas netikėtai paprašė iš buto išsikraustyti viena diena anksčiau nei sutarta. Buvo likusi viena naktis iki išvykimo į Čekiją, tuomet mane ir vėl priglaudė geraširdžiai kauniečiai.
Labai gerą įspūdį paliko ir su lietuviais atšvęstos Kūčios bei Kalėdos. Labai patiko 12 patiekalų. Turėjau pamoką apie folklorą, Kalėdų tradicijas. Buvo vienas keistas dalykas – burtai. Tarkime, jei iš vakaro padedi šaukštą viena puse, o iš ryto jis būna apverstas, vadinasi, greitai mirsi. Sunku tai suprasti.
Sužavėjo lietuviškas kaimas, gamtos ir architektūros grožis.
– Kur ir ką mėgstate valgyti Kaune?
– Kaune dažnai valgiau centre įsikūrusioje picerijoje. Visi kauniečiai ją žino. Man patinka picos ir kainos prieinamos, gera atmosfera. Savininkas – italas, labai draugiškas.
Taip pat mane traukia lietuviško maisto užeigos. Iš lietuviškų patiekalų patinka beveik viskas – cepelinai, kugelis, bulviniai blynai, vėdarai, šaltibarščiai (pavadinimus vardijo lietuviškai. – Red.).
Ir pats jau moku kepti bulvinius blynus, ketinu jais pasimėgauti būdamas Čekijoje.
– Ar gyvendamas Kaune buvote susidūręs su rasizmo apraiškomis?
– Per trejus metus Kaune tik vieną kartą pasijutau nepageidaujamas. Tai įvyko vienoje Kauno kelionių agentūroje.
Ketinau keliauti į Baltarusiją. Žmogus kalbėjo su manimi labai šiurkščiai: „Tik lietuviams, užsieniečiams bilietų neparduodame.“
Mane tai nustebino. Jei jis būtų kalbėjęs mandagiai, paaiškinęs, kodėl to negali padaryti, tuomet suprasčiau.
Universitete man patarė kreiptis į kitą kelionių agentūrą. Ši be vargo pagamino vizą keliauti į Baltarusiją.
Man patinka, kad Lietuvoje rasizmo apraiškų labai nedaug.
– Šį pavasarį Tarptautinės studentų dienos proga vienai dienai tapote Kauno miesto tarybos nariu. Kokie įspūdžiai susidūrus su miesto politikais?
– Buvo linksma ir įdomu pažinti vietos politiką. Pasivaikščiojome po savivaldybę, kalbėjome su meru apie viešąjį transportą, naktinių autobusų poreikį. Norėčiau tai pakartoti.
Visvaldas Matijošaitis – ne vienintelis Kauno meras, kurį sutikau.
Vos atvykus į Kauną prie mūsų priėjo tuometis meras Andrius Kupčinskas. Kauno centre su draugais kalbėjome arabiškai, o jis tuo metu atsitiktinai toje vietoje važinėjo dviračiu, vilkėjo sportine apranga. Privažiavo, paklausė, iš kur mes, pradėjome kalbėtis.
Tik pokalbio pabaigoje jis pasakė, kad yra meras. Draugai nepatikėjo, bet internete patikrino nuotrauką.
Atsitiktinai buvau susitikęs ir Rolandą Paksą. Paprašiau nuotraukos su juo. Politikų atžvilgiu esu neutralus, bet atvaizdą turėti smagu.
Žinau visus Lietuvos prezidentus, jų vardus, gimimo datas. Iš labai arti mačiau ir Dalią Grybauskaitę.
Buvau šokiruotas, ji buvo per kelis metrus ir tik su trim apsauginiais. Maroke karalius yra daug toliau nuo mūsų ir su daug gausesne apsauga.
– Kokie artimiausi planai? Ar ketinate po studijų likti Kaune?
– Vasarą praleisiu Čekijoje, o rudenį grįšiu. Viliuosi baigęs mokslus likti Lietuvoje, ateitį kurti būtent Kaune.
