Vaikų namų darbuotojų kasdienybė: pyktis, ašaros ir apkabinimai

Kiekvienais metais pasirodo gerumo, aukojimo akcijos, kuriomis žmonės skatinami siųsti žinutes ar kitaip aukoti globos namuose gyvenantiems vaikams. Tokių akcijų metu rodomi gražūs vaizdai, kaip žymūs žmonės veža į globos namus saldainių, žaislų, o po dar vaikams padainuoja arba su jais pažaidžia.

Vaikų globos namuose dirbančios auklėtojos mato įvairiausias vaikų emocijas.<br>V. Ščiavinkso nuotr.
Vaikų globos namuose dirbančios auklėtojos mato įvairiausias vaikų emocijas.<br>V. Ščiavinkso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Modesta Gaučaitė

2016-07-04 22:35, atnaujinta 2017-05-19 21:52

Gražūs televizijos veidai išvyksta, akcijos baigiasi, o vaikai lieka. Jie lieka gyventi savo jau įprastais tapusius gyvenimus, kupinus nevilties, skausmo, vienišumo. Visus tuos jausmus kartu su vaikais išgyvena ir globos namuose dirbančios auklėtojos.

Auklėtojos darbas – sunki užduotis

Kaišiadorių rajone esančių Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų direktorė Rūta Kanclerytė sakė, kad auklėtojoms be išsilavinimo reikia ir daug kantrybės bei atsakomybės jausmo.

Ji sakė, kad kiekviena diena globos namuose – vis kitokia. „Mes kartais juokaujame, kad gal nuo mėnulio arba nuo oro priklauso. Pas mus labai daug beviltiškumo“, – pasakojo direktorė.

R. Kanclerytė pasiguodė, kad pats didžiausias stresas vaikams yra tėvų netekimas. Ji pasakojo, kad iš šeimos paimtų arba tėvų paliktų vaikų elgesys kartais būna protu nesuvokiamas ir visa tai turi kentėti auklėtojos.

„Auklėtojos dažnai patiria daug pykčio, bet tas vaikų pyktis būna skirtas tėvams, o nukreiptas į auklėtojas. Joms tenka suvokti, kad vaikas pyksta ne ant jų, o ant tokio gyvenimo“, – kalbėjo ilgą laiką su vaikų globa dirbanti moteris.

Vaikų globos namų auklėtojų darbo diena prasideda anksti ryte. Jos turi pažadinti vaikus, pasirūpinti, kad jie pavalgytų pusryčius, išeitų į mokyklą. Dienos metu jos tvarkosi ir laukia grįžtančių vaikų, o grįžusiems padeda paruošti namų darbus, nors tai – nėra lengva.

„Vaikai atsineša tokią patirtį, kad jų tėvai išsilavinimo neturi, specialybės neįgiję, darbo neturi, bet išgyvena. O mes sako, kad jei nesimokysi, nedirbsi – negyvensi. Labai sunku motyvuoti juos mokytis“, – pasakojo R. Kanclerytė.

Sudėtingiausia – vakarais. Visą dieną vaikai bėgioja, laksto, kažką veikia, o vakarais atsimena sunkumus, su kuriais teko susidurti, susigraudina. „Tenka sėdėti net ir prie vyresnių, šešiolikos, septyniolikos metų vaikų, kurie jau dideli, bet vistiek nori, kad prie lovos atsisėstum, pakalbėtum, kažką papasakotum“, – apie vaikų gyvenimą globos namuose ir auklėtojų darbą kalbėjo Paparčiuose esančių šeimos namų direktorė.

Skirtingi vaikai, skirtingos problemos

Moteris pasakojo, kad tiek su mažais, tiek su vyresniais vaikais yra sunkumų, nors jie ir skirtingi. Anot R. Kanclerytės auklėtojos dirbančios su mažais vaikais labiau pavargsta fiziškai: „Kokie mūsų vaikai? Greiti kaip vėjas ir gudrūs kaip lapės. O kai į vieną vietą sueina keli tokie hiperaktyvūs, tai labai daug veiksmo sugalvoja.“ Darbuotojos turi nuolat galvoti, kaip visą mažųjų veiklą nukreipti tinkama linkme.

Tiesa, mažesni vaikai greičiau parodo pokyčius: „Vaikas išmoksta šypsotis, jie visi apsikabina, bučiuoja, nori prisiglausti.“

Tačiau su paaugliais dirbančios auklėtojos gerokai labiau pavargsta emociškai. Būna, kad nustoja valgyti, arba pasako, kad į mokyklą neis ir niekas nieko negali dėl to padaryti.

„Tai supyksta, nes vienas į kitą ne taip pažiūrėjo, tai kažkas iš šalies kažką pasakė. Būna, kad prisimena kažką blogo ir verkia, o auklėtoja tūpčioja aplinkui, kol išgauna, kodėl verkia. Ir jie papasakoja, kad pagalvoja, kad mama jų atsisakė arba kad per mamą broliukas ligoninėje buvo“, – sakė direktorė.

Tiesa, kol auklėtojos išsiaiškina, kodėl vaikas verkia, gali praeiti ir pora valandų. Globos namų personalas stengiasi mokyti vyresnius vaikus savarankiškumo, tačiau, kaip sako Rūta Kanclerytė, tą savarankiškumą reikia stebėti ir laiku įsikišti, sukontroliuoti.

„Kartais moterys, kurios dirba su mažais vaikais sako, kad gerai toms, kurios dirba su dideliais, o tos, kurios dirba su vyresniais sako, kad pavydi toms, kurios dirba su mažesniais“, – apie darbuotojas pasakojo pašnekovė.

Kreipiasi pagalbos į psichologę

Vaikų pyktis, liūdesys, neviltis ir kitos emocijos – didelis krūvis auklėtojoms. Kaip globos namų darbuotojos susitvarko su visomis emocijomis? R. Kanclerytė sako, kad auklėtojoms labai padeda psichologė: „Ji konsultuoja ne tik vaikus, bet turbūt dažniau reikia konsultuoti pačias auklėtojas. Jos ateina, kalbasi.

Jeigu auklėtoja gerai jausis ir žinos kaip kalbėti su vaiku, kaip reaguoti į jo žodžius, nuotaikas, emocijas, tada ir vaikui galės labiau padėti.“ Tiesa, direktorė neslėpė, kad būna darbuotojų, kurios neatlaiko sunkumų, emocijų krūvio ir išeina iš darbo. Paparčių Šv. Juozapo šeimos namų direktorė Rūta Kanclerytė sakė, kad auklėtojos stengiasi vaikams suteikti vilties paaiškinti, kad sunkumų turi visi.

„Mes labai dažnai vaikams sakome, kad gyvenimas visiems siunčia išbandymus ir jie šiuo atveju nėra išskirtiniai, tik vieni tuos išbandymus gauna vaikystėje, kiti suaugę, treti senatvėje. Jie skiriasi nuo kitų vaikų tik tuo, kad savo išbandymų sulaukia kur kas anksčiau.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.