Burės mieste šlamės dažniau
„Siekiame, kad didieji burlaiviai – jūrų kultūros simboliai vieninteliame Lietuvos uostamiestyje lankytųsi kuo dažniau“, – kalbėjo Gdanske kartu su kitų miestų prie Baltijos jūros vadovais atnaujintą sutartį pasirašęs Klaipėdos meras liberalas Vytautas Grubliauskas.
Pasak V.Grubliausko, ši sutartis Klaipėdai atveria naujas galimybes – miesto gyventojai ir svečiai vasarą kone kasmet galės grožėtis įspūdingais laivais, išgirsti įkvepiantį burių šlamėjimą.
Sutartį dėl dalyvavimo Baltijos buriavimo asociacijos (BSA) veikloje ir burlaivių regatų „Baltic Sail“ organizavimo 2017-2021 metais pasirašė Klaipėdos, Gdansko ir Ščecino (Lenkija), Karlskronos (Švedija), Nystedo (Danija), Rostoko (Vokietija) uostamiesčių vadovai.
Pagrindiniai šios organizacijos tikslai – remti buriavimą kaip Europos jūrų kultūros paveldo dalį, skatinti tradicinių burlaivių šeimininkus leistis į keliones po Baltiją aplankant įvairius uostus, plėtoti jūrų turizmo tinklą regione.
Klaipėda į Baltijos buriavimo asociaciją įstojo 2008 metais.
Įprasti svečiai – lenkai ir rusai
Klaipėda ne vienerius metus atkakliai siekė, kad didieji istoriniai burlaiviai kuo dažniau užsuktų čionai ne tik per Jūros šventes. Burlaivių sulaukiama, tačiau ne tiek, kiek jų atplaukia į kitus Baltijos uostus.
Pernai, kai Klaipėda pasiskelbė baltųjų burių miestu, į tarptautinės regatos „Baltic Tall Ships Race“ startą Lietuvos uostamiestyje stojo 20 burlaivių.
Regatai priartėjus prie Lenkijos krantų, prie jos prisijungė kiti buriavimo entuziastai – į finišo uostą Ščecine kone antra tiek lydinčiųjų burlaivių iš įvairių šalių atplaukė tiesiog pasisvečiuoti.
Baltasparniai burlaiviai į uostamiesčius privilioja minias reginių ištroškusių žmonių, atgija smulkusis ir vidutinis verslas, į savivaldybių biudžetus byra daugiau pajamų.
Tačiau pernykščiu „Baltic Sail“ renginiu Klaipėdoje susidomėjo vos trys didesni burlaiviai. Dažniausiai į Lietuvos uostamiestį atplaukia artimiausi artimiausi kaimynai – lenkai arba rusai.
Varžo griežtos uosto taisyklės
Tradicinių burlaivių kapitonai vienu balsu tvirtina, kad Klaipėda aplenkiama dėl griežtų uosto laivybos taisyklių, pagal kurias ilgesnių nei 24 metrai laivų įgulos privalo samdytis locmaną ir agentą.
„Nesame komerciniai laivai, todėl tokios išlaidos – ne mūsų kišenei. Locmanų mums nereikia, kartais jie net ir trukdo. Jie įpratę vesti didelius konteinervežius, tanklaivius su nafta o ne manevruoti grakščiais, kitaip valdomais buriniais laivais“, – pasakojo Lenkijos burlaivio „Kapitan Zaruski“ kapitonas Jerzy Jaszczukas.
Klaipėdos universiteto mokomojo burlaivio „Brabander“ kapitono Valdemaro Vizbaro žiniomis, locmanų paslaugos ilgesniems nei 24 metrai burlaiviams privalomos tik dviejuose Baltijos regiono uostuose: „Plaukiant į Klaipėdą ir Kaliningradą, tenka samdyti locmanus. Kitur ši riba – 40 metrų ar dar daugiau“.
Švedijoje buriuotojams, pasak V.Vizbaro, irgi netaikomos komercinio laivyno taisyklės – trumpesniems negu 40 metrų ilgio burlaiviams netgi draudžiame siųsti pranešimus radijo bangomis, kad nebūtų teršiamas eteris.
Per šventes istoriniams burlaiviams visur taikomos lengvatos – jų savininkai atleidžiami uosto rinkliavų, krantinių mokesčių nes jūreivystės relikvijos puošia uostamiesčius, gyventojams ir svečiams suteikia malonių emocijų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija reikalavimą naudotis locmanų paslaugomis ir burlaiviams sieja su laivybos saugumu – trapūs laivai, atsirenkę į molų akmenis, gali virsti nuolaužų krūva, užkimšti laivybos kanalą.
„Mūsų uosto įplauka yra siaura, o srovės – gana stiprios. Kokiems burlaiviams reikia locmanų, galima diskutuoti, bet kol kas į uosto direkciją dėl to niekas nesikreipė“, – tvirtino KVJU direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Tikslas – surengti tris regatas
Klaipėdos miesto taryba pritarė planui 2016-2018 metais surengti tris tradicinių burlaivių ir senovinių laivų šventes „Baltic Sail“, o 2017-aisiais – priimti tarptautinę didžiųjų burlaivių regatą „Tall Ships Races“.
„Baltic Sail“ renginiai – ne regatos, tačiau žmones vis tiek džiugins jūreiviški renginiai, įtrauksime į juos jaunimą, visuomenę“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.
Klaipėdietiškos Jūros šventės be burių šlamėjimo jau neįsivaizduojamos, tačiau prisikviesti didžiuosius burlaivius iš kitų šalių nėra lengva – reikia dalyvauti BSA veikloje, palaikyti nuolatinius ryšius su pačių burlaivių šeimininkais.
Numatoma, kad šiemet per „Baltic Sail“ šventę Klaipėdoje turėtų apsilankyti penki, o 2018 metais – penkiolika didelių burlaivių.
Šventės garsina miesto vardą
Sulaukti daugiau burlaivių tikisi ir Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė: „Trimetė programa parodytų, kad dirbame, esame patikimi partneriai. Vakarų Europos uostuose burlaiviai vieši nuolat, bet jiems reikia naujų erdvių, o Klaipėda jau yra toks miestas, kad gali būti įdomus ir užsienio svečiams“.
Dalyvavimas „Baltic Sail“ veikloje Klaipėdai kasmet kainuos po 5000 eurų, tačiau savivaldybėi nemano, kad investicijos bus paleistos vėjais – esą būtina pristatyti žmonėms istorinius burlaivius, puoselėti jūreivystės tradicijas. Tokios šventės garsina miesto ir Lietuvos, kaip jūrų valstybės, vardą kitose šalyse.
„Baltic Sail“ renginiams per trejus metus prireiktų beveik 237 tūkst. eurų, o tarptautinės regatos „Tall Ships Races 2017“ organizavimo išlaidos sudarytų daugiau nei 484 tūkst. eurų.