„Mokslinių tyrimų finansavimo klausimas paskutiniuoju ES finansavimo periodu yra aktualus ir mokslo bendruomenei, ir verslui, nes nuo to priklauso, ar Lietuva taps konkurencinga ir išsiskirs tam tikrose srityse, ar ne. Lietuva yra nedidelė šalis, todėl turime išsigryninti ir koncentruotis į didelę pridėtinę vertę kuriančias sritis kaip informacinės technologijos, biotechnologijos ar lazeriai. Bandydami aprėpti viską, paramą tik iššvaistysime, todėl prioritetų skaičių privalome mažinti.
Mokslininkų išvadose teigiama, kad kai kurie prioritetai galimai tenkina siaurus tam tikrų institucijų interesus. Dalyje sričių verslo ir mokslo potencialo nėra, tačiau jie kažin kodėl pateko tarp prioritetų. Jeigu remsimės neobjektyviais kriterijais, tai strateginius Lietuvos ekonominės gerovės tikslus bus labai sunku įgyvendinti“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus surengtoje ekspertų diskusijoje.
Anot Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Andriaus Kubiliaus, valstybė turėtų užsibrėžti labai aiškius tikslus, kuriuos nori pasiekti: „Mums trūksta to, ką turi Izraelis – valstybės gebėjimo realizuoti savo lyderystę. Norint išplėtoti tam tikrą sritį, turi būti realizuota visa mokslui reikalinga grandinė – nuo studentų rengimo, startuolių iki pramonės plėtros. Pataikius į dešimtuką, galima pasiekti „sniego gniūžtės“ efektą, kai sėkmingi projektai „aplimpa“ kitais, kaip, pavyzdžiui, atsitiko į Lietuvą atkeliavus „Barclays“ – netrukus pradėjo kurtis ir kiti IT centrai“.
Diskusijoje dalyvavęs LMA atstovas prof. Kęstutis Sasnauskas sakė, kad prioritetai buvo vertinti pagal šiuos kriterijus: ar mokslo srityje yra verslo potencialas, ar yra vykdoma mokslinė veikla ir ar konkrečioje srityje verslui reikalingas mokslas?
„Kelrodžių rezultatyvumas abejonių nekelia tik 4 srityse – tai saulės energija, molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai, pažangi medicinos inžinerija ankstyvajai diagnostikai ir gydymui, fotoninės ir lazerinės technologijos. Likusiuose – potencialą reikia stiprinti arba stiprinti iš esmės, o viename prioritete potencialas yra nepakankamas“, – teigė profesorius.
Dar 2014 m. LMA atlikta studija parodė, kad dalyje prioritetų duomenys dubliuojasi, o taip pat lieka neaišku, kiek realiai investuota į Mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas (MTEPI), ypač kryptyje „Įtrauki ir kūrybinga visuomenė“. Vidutinė visų krypčių įmonių investavimo į MTEPI apimtis – apie 67 mln. eurų per metus.
Šiuos prioritetus, žinomus „Sumaniosios specializacijos“ pavadinimu, rengusios organizacijos MOSTA atstovų teigimu, sukoncentravus paramą į kelias sritis, kitos sritys numirtų, tad į sumanią specializaciją reiktų žvelgti platesniame kontekste. Socialiniai mokslai nėra prastesni nei gamtos ar technologijų mokslai. O prioritetai yra platūs, nes Lietuvoje tiesiog nėra aiškios mokslo strategijos.
„Sumani specializacija“ – tai valstybės paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms strategija, kurią kurdama Lietuva kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, nustatė savo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų prioritetus. Pagal šiuos prioritetus yra skirstomos MTEP ir inovacijų plėtrai skirtos ES lėšos.
2014-2020 m. ES finansinės paramos perspektyvoje „sumanios specializacijos“ programoms iš viso numatyta skirti apie 600 mln. eurų.
