Prezidentė vakar vetavo du svarbius Seimo priimtus įstatymus – naujajį Darbo kodeksą ir Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Pirmasis veto sulaukė aštrios investuotojų, darbdavių, Vyriausybės reakcijos, o antrasis – papiktino dešiniuosius ir konservatyviuosius visuomenės sluoksnius.
O pati D.Grybauskaitė, atrodo, tiek vienu, tiek kitu atveju labiausiai žiūrėjo, iš kurios pusės pučia viešosios nuomonės vėjas, o vetuodama Darbo kodeksą dar ir siekė kuo skaudžiau įkirsti valdančiajai koalicijai.
Šioji jau kaupia jėgas veto atmesti per neeilinę Seimo sesiją. Tik ar tų jėgų pakaks?
Visuomenė buvo sujudusi
Abu Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimti dokumentai buvo sukėlę tokį atgarsį visuomenėje, kokio seniai neregėta.
Prie Vyriausybės rūmų gyveno prieš naująjį kodeksą protestuojančių jaunuolių būrelis, dokumentu piktinosi profesinės sąjungos, jį kritikavo net kai kurie socialdemokratų atstovai.
Dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, draudžiančio šaldyti embrionus, prie Prezidentūros piketavo tiek šalies vadovės veto prašantys piliečiai, tiek šio sprendimo šalininkai.
Savo laiškus bei poziciją dėl šio įstatymo „už“ ir „prieš“ reiškė dešimtys įvairių organizacijų. Bet Seimo sprendimo kritikų balsas, regis, buvo stipresnis už šalininkų.
Įžvelgė darbdavių dominavimą
Kad D.Grybauskaitė vetuos Darbo kodeksą pateikdama savų pataisų, politikos užkulisiuose buvo tikimasi jau nuo praėjusios savaitės. Be to, apie tai kone atvirai kalbėjo ir šalies vadovės patarėjai.
Vakar prezidentė tai ir padarė – vetavo dokumentą ir pateikė net 22 savo siūlymus. Aiškindama savo sprendimo vetuoti Darbo kodeksą motyvus šalies vadovė išrėžė, kad jis esą socialiai neteisingas.
„Akivaizdu, kad skubotai, buldozeriniu principu priimant tokį didelį ir svarbų dokumentą buvo pamirštas darbuotojas ir socialinis jautrumas, todėl klaidų neišvengta.
Paskubomis nueita ekstremalaus neoliberalizmo keliu, kuris 27-aisiais nepriklausomybės metais įteisina darbdavių dominavimą ir pamina pažeidžiamiausių darbuotojų poreikius“, – aiškino D.Grybauskaitė.
Kita vertus, šalies vadovė pripažino, kad per dvidešimt jos pateiktų pataisų dėl šimtų kodekso straipsnių dokumento nepakeis, o daugelis jo nuostatų – būtinos šalies pažangai, tad turi būti priimtos kuo greičiau, nes senasis kodeksas stabdo pažangą.
Vadino trumparegišku požiūriu
Tai, kad dalykiniu požiūriu prezidentės siūlymai mažai ką keičia, pripažino ir kodekso šalininkai. Jie teigė nesuprantantys, kam reikėjo stabdyti šio teisės akto įsigaliojimą.
„Grąžina atgal pati kritikuodama, kad niekas nedaroma. Aš nesuvokiu, kam reikalingas toks populizmas“, – naujienų agentūrai BNS piktinosi Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė.
Ji teigė, kad šalies vadovė pasidavė profesinių sąjungų spaudimui darbdavius vertinti tik kaip nesąžiningus išnaudotojus, o į tai atsižvelgs ir potencialūs užsienio investuotojai.
„Jei nenorime naujų darbo vietų steigti, toliau vegetuokime su senuoju kodeksu. Prezidentūra parodė labai trumparegišką požiūrį. Arba neįsigilino iki galo“, – kalbėjo R.Skyrienė.
Apgailestavo ir kritikavo
Premjeras Algirdas Butkevičius apgailestavo dėl tokio prezidentės žingsnio ir teigė, kad jį lėmė profsąjungų kritika, taip pat prie Vyriausybės protestuojantys keliasdešimt piliečių.
„Akivaizdu, kad valstybės vadovė neišgirdo mokslininkų, pažangaus verslo atstovų, tarptautinių institucijų, Lietuvos jaunimo organizacijų, darbdavių ir visoms politinėms jėgoms atstovaujančių parlamentarų argumentuoto balso“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Premjeras priminė, kad Lietuva ruošiasi stoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, kurios generalinis sekretorius šių metų kovą pabrėžė, jog vienas pagrindinių iššūkių mūsų šaliai yra „užtikrinti didesnį produktyvumą“, sveikino Vyriausybės pastangas priimti lankstesnį Darbo kodeksą.
„Prezidentei atmetus tai, kas priimta Seime, gali tekti atsisakyti šių pranašumų, tad liksime prie sovietinio relikto – senojo Darbo kodekso“, – sakė A.Butkevičius.
Seimo „darbiečių“ frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys kalbėjo dar tiesiau – pareiškė, jog D.Grybauskaitės žingsnį lėmė artėjantys Seimo rinkimai ir noras dar kartą pažeminti valdančiąją daugumą.
Prezidentės požiūrį į Darbo kodeksą kritikavo ir Seimo narys liberalas Gintaras Steponavičius.
Seime vėl laukia mūšis
Valdantieji jau iš anksto rengėsi scenarijui, kad prezidentė Darbo kodeksą vetuos – buvo surinkti parašai, kurių reikia norint sušaukti neeilinę sesiją.
Už tai, kad Darbo kodeksas būtų priimtas, praėjusią savaitę balsavo 65 politikai, 12 buvo prieš, o 14 susilaikė. Tačiau prieš šį balsavimą virė didžiulės aistros – ne tik tarp valdančiųjų ir opozicijos, bet ir valdančiosios koalicijos daugumos viduje.
Palaiminus kodeksą bruzdesys socialdemokratų gretose nenurimo – buvo nuogąstaujama, jog tai gali atbaidyti dalį partijos rinkėjų.
Taigi D.Grybauskaitė, ko gero, tikisi, kad šįkart valdantieji nesugebės susitelkti arba bent jau nusileis jai ir pritars pataisoms.
Vis dėlto A.Butkevičius vakar leido suprasti, jog nesitrauks ir stengsis, kad Seimas vėl patvirtintų tą patį kodekso variantą. Neeilinė Seimo Sesija gali būti sušaukta liepos 11–12 dienomis.
Nuomonė – pagal vėją?
Tiesa, A.Butkevičius vakar pritarė D.Grybauskaitės sprendimui vetuoti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris, pasak jo, bloškia šalį į viduramžius.
Prezidentė, anot jos pačios, šį teisės aktą vetavo dėl to, kad jis neatsižvelgia į mokslo pažangą ir nėra šiuolaikiškas. Mat įstatymas draudžia embrionų šaldymą ir leidžia jų kaskart gaminti tik tiek, kiek reikia vieną kartą perkelti į moters kūną, ir ne daugiau kaip tris.
Dauguma konservatorių, „darbiečių“, „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų pasidavė Katalikų bažnyčios atstovų spaudimui neleisti šaldyti embrionų ir taip sukelti žūties pavojų jiems.
Be to, politikos užkulisiuose kalbama, jog kelerius metus svarstytas įstatymas buvo priimtas pagal Bažnyčios norus tik todėl, kad ant nosies – Seimo rinkimai, o politikai nenorėjo užsitraukti dvasininkų rūstybės.
Beje, pati D.Grybauskaitė per 2014 m. prezidento rinkimų kampaniją yra viešai teigusi, jog nepritaria embrionų šaldymui ir laiko jį „labai neetišku dalyku“.
Tačiau po to, kai konservatyvų Seimo priimtą įstatymą aštriai sukritikavo autoritetingi mokslininkai, medikai, teisininkai, prezidentė nuomonę pakeitė.
Keliolika šalies vadovės siūlymų
* Prezidentei D.Grybauskaitei vetavus Seimo priimtą Darbo kodeksą, BNS pateikė esminius šalies vadovės siūlomus pakeitimus.
* Atsisakyti nenustatytos apimties sutarčių, kurios garantuoja mažiausiai aštuonių valandų per mėnesį darbą.
* Terminuotas darbo sutartis sudaryti tik tada, kai dėl jų susitarta kolektyvinėje sutartyje paliekant saugiklį, jog terminuotos darbo sutartys būtų sudaromos su ne daugiau nei 20 proc. įmonės darbuotojų.
* Išeitinę kompensaciją padidinti iki 8 vidutinių darbo užmokesčių, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio valia. Seimas buvo numatęs 6 darbo užmokesčių išeitinę kompensaciją.
* Nustatyti 2 vidutinių darbo užmokesčių išeitinės išmokos dydį, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, sulaukus pensinio amžiaus dirbant pagal neterminuotą darbo sutartį, darbuotojo ligos ar neįgalumo.
* Ilginti įspėjimo terminus socialiai jautrioms grupėms, atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Siūloma, jog auginantiems vaikus iki 14 metų darbuotojams būtų taikomas 3 mėnesių įspėjimo terminas. Taip pat siūloma 3 mėnesių įspėjimo terminą taikyti darbuotojams, auginantiems neįgalų nepilnametį vaiką. Šios grupės darbuotojams taip pat siūloma numatyti ilgesnes 27 darbo dienų kasmetes atostogas.
* Numatyti, jog apskaitinis laikotarpis, skaičiuojant viršvalandinį darbą, būtų vienas mėnuo. Tai reiškia, kad užmokestį už viršvalandžius darbuotojai gaus kas mėnesį, o ne kas tris, kaip nustatė Seimas.
* Numatyti dvigubą apmokėjimą darbuotojui už darbą per poilsio dieną, kai darbdavys apie tokį darbą įspėja prieš dvi dienas.
* Apie darbo sąlygų pasikeitimus darbuotojas turi būti informuotas ne per „protingą terminą“, kaip nustatė Seimas, o ne vėliau nei prieš tris darbo dienas.
* Leisti individualiai tartis su darbdaviu dėl lankstesnių darbo sąlygų, netaikant privalomų Darbo kodekso nuostatų, ir tiems darbuotojams, kurie uždirba ne mažiau nei tris vidutinius Lietuvoje darbo užmokesčius. Šiuo metu tokia suma siekia 2244 eurus. Seimas buvo nustatęs, kad taip tartis gali darbuotojai, uždirbantys du vidutinius darbo užmokesčius.
* Grąžinti neribotą netesybų dydį tais atvejais, kai darbo santykiams pasibaigus darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės. Seimas numatė tris vidutinius darbo užmokesčius kaip tokių netesybų viršutinę ribą.
* Už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje ar už ypatingą darbų pobūdį, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, suteikti papildomas kasmetes atostogas, kurių trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustatytų Vyriausybė.
* Grąžinti apsaugą nuo atleidimo profesinių sąjungų lyderiams, o ne tik jų pirmininkams.
* Atsisakyti privalomų Darbo tarybų, jas leidžiant rinkti tik tada, kai darbovietėje nėra veikiančios profesinės sąjungos.
* Į Darbo kodeksą grąžinti nuostatas, įtvirtinančias darbdaviui draudžiamus veiksmus paskelbus streiką. Būtų draudžiama jo metu priimti naujus darbuotojus, trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas, atsisakyti suteikti jiems darbą ar darbo įrankius.
* Grąžinti nuostatą, kad Trišalė taryba sudaroma socialinių partnerių susitarimu iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių.
Draudimai daugeliui priminė viduramžius
* Lietuvoje yra apie 50 tūkstančių nevaisingų šeimų.
* Už Pagalbinio apvaisinimo įstatymą balsavęs Seimas buvo pasirinkęs vieną konservatyviausių variantų visoje Europoje. Panašūs įstatymai veikia tik dviejose šalyse – Airijoje ir Maltoje.
* Įstatymas draudė šaldyti embrionus. Seimo nariai nusprendė, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negali viršyti trijų.
* Įstatyme liko punktas, kuriame teigiama, kad, jei dėl moters sveikatos būklės negali būti persodinti trys embrionai, gali būti persodinta mažiau. „Tai kur dėsime likusius embrionus?“ – Seimo posėdyje klausė sveikatos apsaugos ministras Juras Požela.
* Ankstesniame projekte buvo pasiūlymas embrionus šaldyti. Įstatymo variante, kuriam pritarė Seimas, to nėra parašyta. „Ar reikia suprasti, kad jie lieka žūti mėgintuvėlyje?“ – svarstė ministras.
* Neriboti embrionų skaičiaus siūlė ir medikai. „Katalikiškame krašte mes leidžiame nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, bet ribojame žmonėms galimybę sukurti daugiau nei tris embrionus. Kur čia humanizmas?“ – stebėjosi gydytojas ginekologas Rimantas Gricius.
* Medikai prabilo ir apie žalą moterų sveikatai. Uždraudus užšaldyti embrionus, kaskart bandant apvaisinti moters kiaušiąlastes, pacientei turi būti taikoma bendroji nejautra ir hormoninis gydymas.
* Uždrausdamas embrionų šaldymą Seimas kartu uždraudė į moters gimdą įleisti tik sveikus embrionus, o tuos, kurie gali būti paveikti tėvų genetinių ligų, atmesti. Dėl to padidėjo grėsmė, kad naujagimis gali sirgti genetine liga.
* Santariškių klinikų akušeriui- ginekologui Vytautui Klimui toks draudimas priminė viduramžius: „Man atrodo, kad nėra nė vienos šalies, kuri draustų genetinę diagnostiką.“
* Prašymą vetuoti šį įstatymą prezidentei pasirašė per 20 pacientų organizacijų, tačiau piketus rengė ir jį palaikantys aktyvistai.
