Kol kas pirmieji gyventojai apgyvendinti atskiruose kambariuose po vieną. Šešiuose 2–5 vietų kambariuose pamažu iš viso įsikurs dvidešimt nuteistųjų.
Padedant socialiniams darbuotojams vyrai čia pratinasi gyventi savarankiškai. Tai įvyks greitai, nes visiems iki lygtinio paleidimo likę ne daugiau kaip pusmetis.
Kai trečias nuteistasis, įveikęs griežtus specialios atrankos komisijos reikalavimus, iš Alytaus pataisos namų persikėlė į kitapus Ulonų gatvės įsikūrusius jaukiai įrengtus pusiaukelės namus, jam patarimų ir pagalbos nepagailėjo savarankiško gyvenimo patirties jau įgiję du nuteistieji.
Jų pasodinti pomidorai šiltnamyje nokina gausų derlių, o kieme veša prižiūrimi gėlynai. Tenka patiems tvarkytis ir gyvenamąsias bei bendro naudojimo patalpas, todėl naujam talkininkui darbų irgi netrūksta.
„Iš pradžių tik atvykę trisdešimtmetis alytiškis ir dešimčia metų vyresnis vilnietis atrodė sutrikę. Juk buvo pirmieji.
Įsitikinome, kad nelaisvėje socialiniai įgūdžiai net per kelerius metus tikrai prarandami. Todėl mūsų patarimų kiekvienam jų reikia nuolat – kaip įsiregistruoti ir pasitikrinti sveikatą poliklinikoje, kaip bendrauti su darbdaviu įsidarbinant, kaip atsidaryti banke sąskaitą, net kaip apsipirkti parduotuvėje. Juk čia jie pirmą kartą mokosi atsiskaityti eurais“, – pasakojo socialinė darbuotoja Inga Jakimavičienė.
Iš Pravieniškių pataisos namų atvykusiam panevėžiečiui ir tik iš kitapus Ulonų gatvės esančių Alytaus pataisos namų perėjusiems abiem alytiškiams darbą pavyko rasti kelių statybos ir remonto bendrovėje „Parama“.
Ryte į objektą darbuotojus vežantis įmonės autobusas ir vakare grįždamas namo stabteli ir prie pusiaukelės namų paimti jau trijų naujų bendradarbių. Visiems šių namų gyventojams privaloma dirbti arba mokytis, nes neįvykdžiusiems šio reikalavimo tektų grįžti į kalinimo įstaigą.
Už savo pinigus vyrai patys turi pirkti drabužius, maisto produktus ir visus kitus asmeninius daiktus. Įrengta ir virtuvė – ten atskirai, o kartais ir drauge jie ruošia valgį.
Su namiškiais jiems galima bendrauti internetu ir susitikti pusiaukelės namuose, iš anksto susitarus su atsakingais darbuotojais. O keturis kartus per mėnesį jie gali parvykti porai parų ir į tikruosius namus.
Ir Pusiaukelės namų kaimynė jau apsilankė čia, atnešė dovanų kambarinių ir lauko gėlių.
Ji taip pat teiravosi, ar vyrai negalėtų padėti jai nukarpyti gyvatvorės, nes pati per sena tokiems darbams.
