Per vieną savaitę nutiko keli su tuo susiję įvykiai: semiotikos konferencijos Druskininkuose viena dalyvė, komunikacijos ir filologijos mokslus baigusi Danijoje, pasakojo, kodėl danai moko studentus dirbti grupėse – kad individualistai išmoktų susikalbėti ir veikti kartu.
Girdėję sukluso: atsisakyti autorinės visažinystės???
Lietuvė iš Danijos sakė: taip naudingiau valstybei. Kol neišmokstama veikti ta pačia kryptimi, rezultato nebūna, nes individualistai jį išsprogdina. Ji viliasi, kad dar po 25-erių metų Lietuvos piliečiai, būdami skirtingų pažiūrų, pramoks susitarti dirbdami komandoje. Šnekėjo apie valstybės kūrimą.
Tą pačią savaitę lietuviai Lietuvoje ir – tikėkimės – užsieniuose devintą vakaro drebino žemę giedodami valstybės himną. Kokią prasmę jie teikė tam giedojimui? Siekė realios bendrystės ar atidavė duoklę sentimentams?
Tiktai kas Lietuvai iš tų sentimentų? Būtų žymiai geriau, – sakė kitas išvažiavęs lietuvis, IT specialistas, – jeigu emigravusiems, kurie užsieniuose gebėjo nepražūti, baigti mokslus ir rasti darbus atsisakydami individualizmo, Lietuva leistų įgyti dvigubą pilietybę.
„Tada abiejose valstybėse lietuviai jaustųsi visaverčiai ir – tikėtina – labiau stengtųsi įsijungti į Lietuvos projektą, kai reikės susitarti dėl bendro reikalo“, – tvirtino Airijoje karjerą padaręs lietuvis.
Jis sakė, kad valstybė kvaila, kai dirbtinai mažina savo piliečių skaičių. Bandžiau jam aiškinti, kad bijo rusų ir žydų – vieni, turėdami dvigubą pilietybę, lengviau atliks penktosios kolonos funkciją, o kiti reikalaus sugrąžinti turtą.
Bet jis tik nelinksmai šypsojosi.
Lyg tyčia tą pačią savaitę redakciją pasiekė laiškas iš Kupiškio, kuriame rašoma, kad merų-asmenybių rinkimai vos po metų išlindo per gerklę. Nes merai neketina atsisakyti individualizmo dėl bendro reikalo ir šluoja iš darbo vietų net menkai apmokamas bibliotekininkes, kai vietos reikia kitų partinių pažiūrų šalininkams.
Kupiškio rajono tarybos posėdyje atleistos trys ugdymo įstaigų vadovės. Dėl dviejų atleistųjų laiško autoriai nesiginčija, bet netiki, kad ta, kuriai iki pensijos liko vieneri metai, – pasiprašė atleidžiama savo noru.
„Šis reiškinys vadinamas iki demagogijos ištobulintu partiniu psichologiniu mobingu: nustatai, kurios darbo vietos skubiai reikia kitų pažiūrų darbuotojui, ir įvairiais būdais metodiškai įrodinėji, kad esamas darbuotojas nevykėlis, kol šis neatlaiko spaudimo ir padeda ant stalo pareiškimą. Dar kelis kartus pakartoji, kad nepretenduotų į išeitines pašalpas ir kompensacijas“, – ironizavo kupiškėnai.
Jie sako, kad šiuo metu taikinyje nepelnytai atsidūrė Kupiškio bibliotekos vedėja, nes prieš tai neatleido pavaldinės, kurią atleisti siūlė meras. „Lietuvos rytui“ jie parašė tik todėl, kad išsamaus straipsnio apie autoritarinius mero sprendimus jau kelias savaites nespausdina vietinis laikraštis.
Paralelinėje realybėje šį rytą Šalčininkų autobuse visa gerkle plėšė „Russkoje radio“ – transliavo programą, skirtą Lietuvai. Ne taip ir blogai transliavo – šiek tiek tendencingai, bet energingai. Autobusėlis kaifavo – net lietuviai.
Šios stoties rėmėjai bei klausytojai susitars dėl bendro reikalo, bet tam reikalui diktuos ne mūsiškiai. Nes anų -labai daug, o mūsiškius išmetame lauk savo noru.
