Prekybos alkoholio kontrolė: ar daug šūvių – pro šalį?

Nuo rugsėjo ir pirmakursis vos pradėjusiais želti ūseliais, ir žilas senolis turės nešiotis kokį nors asmens dokumentą, jei užsimanys įsigyti skardinę alaus ar butelį vyno. Mat kasininkės privalės juos tikrinti, net jei bus akivaizdu, kad žmogus jau seniai turi teisę pirkti alkoholį.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Jul 8, 2016, 8:42 AM, atnaujinta May 19, 2017, 1:30 PM

Tokią tvarką nutarė taikyti dauguma Lietuvos prekybos įmonių asociacijai priklausančių prekybos tinklų, išskyrus rinkos naujoką „Lidl“. Viešojoje erdvėje iškart pasklido dviprasmiška reakcija. Vieni sveikino šį žingsnį, kiti piktinosi būsimomis eilėmis ir perdėta kontrole.

Taip, ilgesnių eilių prie kasų įsigaliojus tokiai tvarkai nebus įmanoma išvengti. Negana to, prekybininkai patys pripažino gerokai krisiant svaigalų pardavimą – gal net 10 ar 15 procentų.

Panaši akcija trumpai vyko prieš keletą metų, tačiau greitai buvo nutraukta. Kodėl dabar prekybos centrai savo noru nusprendė darsyk persišauti kojas?

Aiškinimai apie socialinę atsakomybę arba bandymus apsaugoti pardavėjus nuo klaidų nustatant pirkėjų amžių yra labiau fasadiniai. Ne paslaptis, kad tiek alkoholinių gėrimų gamintojams, tiek pardavėjams padai svyla dėl besipilančių pasiūlymų kuo griežčiau reguliuoti šią verslo sritį.

Dar labiau jie turėtų jaudintis dėl artėjančių Seimo rinkimų. Mat yra didelė tikimybė, kad su „žaliaisiais valstiečiais“ į parlamentą pateks nemenka grupė aktyvių blaivybės ir visokių draudimų šauklių.

Todėl tokiu memorandumu, kuriuo įsipareigota akylai patikrinti kiekvieną pirkėją, stengiamasi užbėgti už akių drakoniškiems teisės aktams.

Pavyzdžiui, visiškai uždrausti svaigalų reklamą, amžiaus, nuo kurio galima įsigyti alkoholio, cenzą padidinti nuo 18 iki 20 metų, o pačius gėrimus pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse ar prekybos centrų skyriuose.

Net griežčiausios tvarkos šalininkai, atrodo, turėjo pasveikinti prekybininkų užmojus imtis savireguliacijos ir griežčiau kontroliuoti prekybą alkoholiu. Bet reakcija – priešinga. Profesorius A.Veryga išdėjo tokius planus į šuns dienas: anot jo, memorandumas yra niekinis dokumentas, o šią idėją palaikiusia Sveikatos apsaugos ministerija tiesiog pasinaudota.

Profesoriui užkliuvo ir pastangos įvertinti, kiek Lietuvoje parduodamo alkoholio nuperka atvykėliai iš kitų šalių. Pirmąjį mėginimą apskaičiuoti šiuos rodiklius jis išvadino visiškai nemokšišku.

Galbūt tas skaičiavimas ir nebuvo tobulas, tačiau užtenka pasidairyti po Vilniaus ar kitų miestų gatves turizmo sezono įkarštyje ir darosi akivaizdu, kad didžiuma Lietuvos svečių atvyksta čia tikrai ne į Naisiuose rengiamus koncertus ar blaivybės propaguotojų konferencijas.

Jei paskelbiami kokie nors tyrimai apie alkoholio reklamos poveikį vartojimui, draudimų šalininkai iškart ima aiškinti, kad juos užsakė svaigalų gamintojai, o duomenys – nepatikimi.

Nors sunku patikėti, kad į rizikos grupes patenkantys kone nuolat apspangę piliečiai kada nors sumanytų įsigyti, tarkime, lauko reklamos stenduose pristatomo tauraus vyno arba išskirtinio, jiems dažniausiai neįperkamo alaus.

Žinoma, neįmanoma paneigti, kad piktnaudžiavimo alkoholiu mastas Lietuvoje yra šiurpokas.

Parlamentarai neturės teisės užmerkti akių ir prieš daugiau nei 60 tūkst. žmonių pasirašytą peticiją, kuria raginama taisyti Alkoholio kontrolės įstatymą. Vis dėlto būtina pasverti visus argumentus.

Antai nuo šių metų degalinėse uždrausta pardavinėti alkoholinius gėrimus. Daugelis jose buvusių parduotuvių išvis uždarytos, ypač provincijoje. Bet ar pagerėjo padėtis keliuose? Per penkis mėnesius dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 79 avarijos – ne ką mažiau nei prieš metus (87). Užtat žuvo dvigubai daugiau asmenų – 8.

Vadinasi, kalbėti apie šitokio draudimo naudą, kurią žadėjo jo šalininkai, per anksti, jei išvis kada nors bus įmanoma.

Lygiai taip pat sunku spėlioti, ar duos naudos ir nuo rudens įsigaliosiantis ribojimas kaip nors paryškinti parduotuvėse svaigalams taikomas nuolaidas ar aludariams rengti loterijas.

Receptas, kaip kovoti su girtavimu, yra seniai žinomas ir juo Lietuva jau naudojasi. Tai – laipsniškas akcizų didinimas. Kiekvieną pavasarį dėl to brangsta ir alus, ir vynas, ir stipresni gėrimai.

Galima ginčytis, ar kai kurioms gėrimų grupėms, pavyzdžiui, įvairiems rašalams, mokesčių nebūtų įmanoma padidinti labiau, nes būtent jie ir kenksmingiausi. Tačiau nepaneigsi, kad akcizas didėja gana sparčiai ir tai mažina alkoholio patrauklumą.

Aišku, kai kurie „talibai“ norėtų, kad mokesčiai būtų pakelti ne keliais ar keliolika procentų, o vienu mostu bent kelis kartus.

Tiktai kas po to atsitiktų? Vieni iškart puls gaminti ir gerti įvairius surogatus, o kiti, labiau prakutę, nesunkiai nuvairuos į Latviją ar Lenkiją ir atsigabens pilną automobilio bagažinę alaus.

Nepamatuoti sprendimai laisvosios rinkos erdvėje gali būti labai skaudūs. Savo ruožtu savireguliacijos žingsniai, tokie kaip pastarasis prekybininkų ar ankstesnis aludarių įsipareigojimas negaminti itin stipraus alaus, subrandina didesnių ar mažesnių vaisių.

Žinoma, jose yra ir nemažai viešųjų ryšių žaidimo, tačiau ar dėl to tokias pastangas verta visai nurašyti?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.