Kauniečiams metas melstis vandenų valdovui Neptūnui

Galima pamanyti, kad alkoholio matuokliais apsiginklavusiems policijos pareigūnams netrukus teks kabinti ant vinies tarnybinių automobilių raktelius ir sėsti į motorines valtis -- įkaušę laivavedžiai kelia ne mažiau rūpesčių negu apspangę vairuotojai.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 10, 2016, 7:00 AM, atnaujinta May 19, 2017, 8:36 AM

Valstybės diena šiemet net kelioms kauniečių šeimoms nusidažė juoda spalva -- apvirtus pramoginiam laivui Nemuno ir Nevėžio santakoje, nuskendo 46 metų moteris. Dar dešimt žmonių pavyko išgelbėti.

Ekspertai tyrinėja nelaimės priežastis, tačiau jau dabar aišku, kad daugiau kaip prieš du dešimtmečius pastatytam katamaranui nebuvo atlikta techninė apžiūra, o jo savininkas išplaukė lengvai apspangęs -- kauniečiui nustatytas 0,72 promilės girtumas. Ar išplaukdamas jis pačiupo bent kelias gelbėjimosi liemenes, paaiškės tyrimo metu.

Sakysite, lengvas girtumas neturi didelės įtakos patyrusio laivavedžio gebėjimams sėkmingai pasiekti kelionės tikslą? Galbūt, tačiau vairuotojams toks girtumas garantuoja baudą ir teisės vairuoti atėmimą. Panašios taisyklės galioja ir laivavedžiams, mat vandenyje tyko dar daugiau pavojų negu keliuose. Per pusšimtį metrų nuo kranto vandenyje atsidūręs plaukti nemokantis žmogus beveik neturi galimybių išsigelbėti.

Tikru stebuklu galima pavadinti nutikimą per Jonines, kai motorinė valtis Kauno mariose taranavo jachtą ir ją nuskandino. Tąkart vandenyje atsidūrė apie 15 žmonių, tačiau tragiškų pasekmių pavyko išvengti. Medikų pagalbos prireikė porai pramogautojų.

Netrukus paaiškėjo, kad motorinės valties vairininkas buvo visiškai girtas -- jam nustatytas daugiau kaip 3 promilių girtumas. Vyrui tikrai nepavyks pasiaiškinti, kad išgėrė tik porą butelių alaus ir truputį neįvertino savo galimybių. Gerai, kad sugebėjo į savo valtį įlipti. Kauniečiui belieka dieną ir naktį melstis vandenų valdovui Neptūnui, kad šios istorijos pasekmės nebuvo tokios skaudžios ir pavyko išvengti pažinties su policijos areštine.

Po tokių nutikimų kalbos apie laivybos suklestėjimą Nemune ar Kauno mariose gali atsimušti į aukštą abejonių sieną. Abejonių, kad ant vandens dar plūduriuojantis laivas tikrai gali plaukti, o žmonės po menkiausio incidento nenugarmės į gelmę. Be automobilio sunku išsiversti, tačiau į laivą lipti nėra būtinybės -- galima rasti ir kitokių pramogų.

Galima kalbėti apie pernelyg menką laivavedžių kontrolę, žmonių atsakomybės stoką, tačiau reikėtų prisiminti policijos pareigūnų mėgstamą posakį: prie kiekvieno žmogaus patrulio nepastatysi.

Išties sunki užduotis sugaudyti Kauno mariose ir didžiosiose upėse zujančias valteles, o tuo tarpu didžioji laivyba, kurią kontroliuoti nepalyginti lengviau, toliau merdi.

Daugybę kartų apverktų keleivinių reisų iš Kauno į Nidą nėra ir artimiausiu metu nebus, nes tai daryti tiesiog neapsimoka. Milžiniškai investicijai galėtų ryžtis tik pinigus švaistantis milijonierius, jaučiantis nenugalimą trauką vaikystės prisiminimams.

Prieplauka greta Vidaus vandens kelių direkcijos, įsikūrusios Raudondvario plente, naudojasi ne laivai, o vandens paukščiai. Dar liūdnesnis vaizdas -- kitapus Nemuno.

Kauno krovinių uosto statybai išleista apie 2,8 mln. eurų, tačiau jau porą metų šioje vietoje nematyti jokio žmonių judėjimo, o skelbtas uosto koncesijos konkursas žlugo negavus nė vieno pasiūlymo.

Konkurso nugalėtojui buvo siūloma teisė 25 metų naudotis 80 metrų ilgio prieplauka, tačiau mainais jis turėjo investuoti apie 11 mln. eurų krovos įrangai, sandėliams, inžineriniams tinklams įrengti. Susisiekimo ministerija nepraranda vilties ir ketina skelbti naują konkursą, kurio dalyviams žadamos palankesnės sąlygos.

Vis dėlto verslo susidomėjimas uostu labiau susijęs su vandens stygiumi Nemune, nes dėl žemo jo lygio neįmanoma plukdyti pilnai pakrautų baržų. Išeitis -- statyti patvankas arba gilinti didžiausios šalies upės vagą.

Nors Kauną vadinti upių miestu dar per anksti, lieka tik viltis, kad kauniečiai po įkaušusių laivavedžių sukeltų tragiškų įvykių visiškai nuo vandens nenusisuks.

„Laikinoji sostinė“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.