Direkcija ne tik ieško naujo darbuotojo į atsilaisvinusią kėdę. Planuojama imtis visų priemonių, kad būtų užtikrinta skaidri įmonės veikla.
Į STT akiratį pakliuvęs Gediminas Zumaras infrastruktūros direktoriumi dirbo nuo šių metų sausio. Jis įtariamas iš Latvijos kelių ir tiltų statybos įmonės „Latvijas tilti“, kuri nemažai darbų atlieka Klaipėdos uoste, valdybos pirmininko Genadijaus Kamkalovo paėmęs kyšį už įmonei finansiškai naudingus sprendimus.
„G.Zumaro atleidimas yra didelė netektis, jis buvo puikus specialistas, turėjo daug žinių ir patirties. Labai gaila, kad jaunas žmogus paslydo, ir paslydo labai greitai. Sausį su juo buvo kalbama, kaip įgyti imunitetą įvairiausiems pasiūlymams ir bandymams tapti bičiuliais. Mes su juo du kartus kalbėjomės – sausio pradžioje ir gale. Pirmą kartą jis, deja, paslydo jau vasario pradžioje. Žmogiškasis bendravimas, deja, nepadėjo. Kur dideli pinigai, deja, tokių atvejų pasitaiko. Tyrimas dar nėra baigtas, bet ponas Zumaras bent man asmeniškai prisipažino ir papasakojo, kur jis padarė klaidų“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūtų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Jo teigimu, tokių specialistų – inžinierių, išmanančių uosto specifiką, Lietuvoje labai nedaug. Ir prieš tai tinkamo žmogaus ieškota pusę metų. Neatmetama, kad teks skelbti konkursą į laisvą specialisto vietą.
Po įvykių, susijusių su STT tyrimu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija imasi visų priemonių, kad būtų užtikrinta skaidri įmonės veikla.
Įmonėje sudarytos kelios komisijos. Vienos jų tikslas – ištirti visas su pastaruoju STT tyrimu susijusias aplinkybes, išsiaiškinti, ar G.Zumaras veikė rangovo naudai, ar nėra padaryta žalos įmonei. Kol kas esą tai nenustatyta.
Įmonė „Latvijas tilti“ toliau dirba uoste. Pasak A.Vaitkaus, vienas žmogus nėra visa bendrovė, o ji darbus atlieka kokybiškai ir pigiau, šitaip leisdama taupyti valstybės pinigus.
„Dar sykį yra permąstyta, kokį prevencinį darbą galėtume atlikti. Vienas iš uždavinių komisijoms yra pateikti pasiūlymus, kaip dar geriau galėtume kontroliuoti atliekamus darbus. Šiandien mes nematome jokių pažeidimų dėl buvusių konkursų“, – teigė A.Vaitkus.
Kreiptasi į STT Klaipėdos valdybą dėl galimybės sukviesti Uosto direkcijos darbuotojus į paskaitą, kaip reikėtų elgtis darbe siekiant, kad vykdoma veikla būtų nešališka ir skaidri. Taip pat kreiptasi ir į didelę patirtį turinčios „Transparency International“ Lietuvos skyrių.
Pasak A. Vaitkaus, darbai siekiant skaidresnės veiklos atliekami nuolat.
Ir jau pasiekta akivaizdžių rezultatų.
Nuo 2013 m. įvesti darbo režimai laivyno padalinyje leido dvigubai sutaupyti degalų.
2012 metais uosto direkcijos laivynas iš viso sunaudojo 417 610 litrų dyzelino, o pernai – 245 388 litrus.
Nuo praėjusių metų Uosto direkcijoje įdiegtas dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ projektų valdymo modulis, leidžiantis sistemoje aprašyti projektus, kurti ir lengviau kontroliuoti su projektais susijusias užduotis, sekti projektų vykdymo eigą.
„Įdiegus šią sistemą, visi projektų valdymo procesai vykdomi elektroniniu formatu – formuojamos ir vykdomos užduotys, jos kontroliuojamos, kaupiami su projektais susiję dokumentai, sutartys. Ši sistema leidžia matyti netgi tai, jeigu kas nors ką nors taisytų. Pernai įdiegta dar viena elektroninė sistema, leidžianti užtikrinti mūsų duomenų saugumą“, – pabrėžė A. Vaitkus.
