Jis pirmadienį paskelbė nutraukęs Teisėjų etikos ir drausmės komisijos Šiaulių teisėjui Jonui Stubriui iškeltą drausmės bylą, informavo Nacionalinė teismų administracija.
„Jeigu pats teisėjas, būdamas įsitikinęs, kad proceso dalyviams gali kilti abejonių dėl jo nešališkumo, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, tokie teisėjo veiksmai savaime nereiškia teisingumo vykdymo įvaizdžio menkinimo ar kenkimo teismo autoritetui“, – rašoma Teisėjų garbės teismo sprendime.
Šiaulių apylinkės teismo teisėjui J.Stubriui iškeltoje drausmės byloje nustatyta, kad teisėjas per trumpą laiką – nuo šių metų sausio 4-osios iki vasario 12-osios – nusišalino nuo penkių civilinių bylų nagrinėjimo. Teisėjas savo žingsnį motyvavo, kad pažįsta šiose bylose dalyvaujančus advokatus.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija nutarė, kad nevienkartinis nusišalinimas be pakankamo pagrindo nuo paskirtų bylų nagrinėjimo, vertintinas kaip vengimas atlikti savo pareigas ir Teisėjų etikos kodekso pareigingumo nuostatų nevykdymas.
Tačiau Teisėjų garbės teismas padarė išvadą, kad teisėjas nusišalino nuo trijų civilinių bylų dėl susiklosčiusios specifinės situacijos – dėl asmeninės pažinties su advokatais, kurie bylose dalyvavo ne kaip bylos šalims atstovaujantys advokatai, tačiau patys buvo proceso dalyviai, turintys tiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o vienas iš advokatų – artimojo giminaičio atstovas.
Teisėjų garbės teismo nuomone, teisėjas neturėtų būti traukiamas drausminėn atsakomybėn vien už tai, kad, nenorėdamas sukelti abejonių dėl savo nešališkumo, sąžiningai nusišalino nuo trijų bylų nagrinėjimo ieškinio priėmimo stadijoje.
Kitose dvejose civilinėse bylose J.Stubrys nusišalino ne savo iniciatyva – nušalinimą teisėjui pareiškė ieškovo atstovas ir nuo šių dviejų bylų nagrinėjimo teisėjas nusišalino tenkindamas šį ieškovo atstovo pareikštą prašymą, be kita ko, savo nusišalinimą motyvuodamas asmenine pažintimi su į bylą įtrauktu atsakovo atstovu.
Teisėjų garbės teismo nuomone, ir šiais atvejais nėra pagrindo teigti, kad teisėjas nusišalino vengdamas nagrinėti bylas.
„Teisėjų garbės teismas sutinka su Teisėjų etikos drausmės komisijos priimta išvada, kad teisėjas savo asmeniniuose santykiuose su teisininkais, nuolat dalyvaujančiais teisėjo teismo procesuose, turėtų vengti situacijų, kurios galėtų sukelti įtarimą dėl palankumo ir šališkumo. Taip pat Teisėjų garbės teismas pripažįsta, kad teisėjas turi turėti tvirtą vidinę nešališkumo nuostatą, negali pasiduoti emocijoms ir privalo vengti situacijų, kurios jam kliudytų būti nešališkam. Tačiau vien ta aplinkybė, kad asmuo paskirtas teisėju, savaime nereiškia, kad jis apskritai turi nutraukti bet kokius asmeninius santykius su jam pažįstamais advokatais ar kitais teisininkais. Svarbu, kad šie santykiai neduotų pagrindo manyti, kad tokie asmenys gali daryti įtaką teisėjui ar kitaip naudotis jo palankumu“, – rašoma Nacionalinės teismų administracijos pranešime.
Teisėjų garbės teismas padarė išvadą, kad teisėjas J.Stubrys nepažeidė Teisėjų etikos kodekso ir nepadarė teisėjų etikos pažeidimo, todėl jam iškelta drausmės byla turi būti nutraukta.
Šis Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
