Jis pirmadienį paskelbė nutraukęs Teisėjų etikos ir drausmės
komisijos Šiaulių teisėjui Jonui Stubriui iškeltą drausmės
bylą, informavo Nacionalinė teismų administracija.
„Jeigu pats teisėjas, būdamas įsitikinęs, kad proceso
dalyviams gali kilti abejonių dėl jo nešališkumo, nusišalina nuo
bylos nagrinėjimo, tokie teisėjo veiksmai savaime nereiškia
teisingumo vykdymo įvaizdžio menkinimo ar kenkimo teismo
autoritetui“, – rašoma Teisėjų garbės teismo sprendime.
Šiaulių apylinkės teismo teisėjui J.Stubriui iškeltoje
drausmės byloje nustatyta, kad teisėjas per trumpą laiką – nuo
šių metų sausio 4-osios iki vasario 12-osios – nusišalino nuo
penkių civilinių bylų nagrinėjimo. Teisėjas savo žingsnį
motyvavo, kad pažįsta šiose bylose dalyvaujančus advokatus.
Teisėjų etikos ir drausmės komisija nutarė, kad nevienkartinis
nusišalinimas be pakankamo pagrindo nuo paskirtų bylų nagrinėjimo,
vertintinas kaip vengimas atlikti savo pareigas ir Teisėjų etikos
kodekso pareigingumo nuostatų nevykdymas.
Tačiau Teisėjų garbės teismas padarė išvadą, kad teisėjas
nusišalino nuo trijų civilinių bylų dėl susiklosčiusios
specifinės situacijos – dėl asmeninės pažinties su advokatais,
kurie bylose dalyvavo ne kaip bylos šalims atstovaujantys advokatai,
tačiau patys buvo proceso dalyviai, turintys tiesioginį teisinį
suinteresuotumą bylos baigtimi, o vienas iš advokatų – artimojo
giminaičio atstovas.
Teisėjų garbės teismo nuomone, teisėjas neturėtų būti
traukiamas drausminėn atsakomybėn vien už tai, kad, nenorėdamas
sukelti abejonių dėl savo nešališkumo, sąžiningai nusišalino
nuo trijų bylų nagrinėjimo ieškinio priėmimo stadijoje.
Kitose dvejose civilinėse bylose J.Stubrys nusišalino ne savo
iniciatyva – nušalinimą teisėjui pareiškė ieškovo atstovas ir
nuo šių dviejų bylų nagrinėjimo teisėjas nusišalino tenkindamas
šį ieškovo atstovo pareikštą prašymą, be kita ko, savo
nusišalinimą motyvuodamas asmenine pažintimi su į bylą įtrauktu
atsakovo atstovu.
Teisėjų garbės teismo nuomone, ir šiais atvejais nėra
pagrindo teigti, kad teisėjas nusišalino vengdamas nagrinėti bylas.
„Teisėjų garbės teismas sutinka su Teisėjų etikos drausmės
komisijos priimta išvada, kad teisėjas savo asmeniniuose santykiuose
su teisininkais, nuolat dalyvaujančiais teisėjo teismo procesuose,
turėtų vengti situacijų, kurios galėtų sukelti įtarimą dėl
palankumo ir šališkumo. Taip pat Teisėjų garbės teismas
pripažįsta, kad teisėjas turi turėti tvirtą vidinę nešališkumo
nuostatą, negali pasiduoti emocijoms ir privalo vengti situacijų,
kurios jam kliudytų būti nešališkam. Tačiau vien ta aplinkybė,
kad asmuo paskirtas teisėju, savaime nereiškia, kad jis apskritai
turi nutraukti bet kokius asmeninius santykius su jam pažįstamais
advokatais ar kitais teisininkais. Svarbu, kad šie santykiai neduotų
pagrindo manyti, kad tokie asmenys gali daryti įtaką teisėjui ar
kitaip naudotis jo palankumu“, – rašoma Nacionalinės teismų
administracijos pranešime.
Teisėjų garbės teismas padarė išvadą, kad teisėjas
J.Stubrys nepažeidė Teisėjų etikos kodekso ir nepadarė teisėjų
etikos pažeidimo, todėl jam iškelta drausmės byla turi būti
nutraukta.
Šis Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo
priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.