Valstybės vadovės teigimu, ši pataisa atveria kelia fiktyviam
verslui, o Valstybės saugumo departamentas įspėja, kad ji sudarys
galimybes į Šengeno erdvę atvykti pavojingiems asmenims,
trečiadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė prezidentės
patarėja Lina Antanavičienė.
Vidaus reikalų ministras Tomas
Žilinskas sako, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl
lengvesnio užsieniečių atvykimo yra pagrįstas: Seimo sprendimas
būtų grąžinęs ankstesnę situaciją, kai migrantai legalizuotųsi
per fiktyvias įmones.
„Veto yra pagrįstas, nes gerbiamo Seimo nario pasiūlytos
pataisos vėlgi atvertų duris fiktyvių įmonių kūrimuisi. Mes ir
taisėme anksčiau Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, kad
baigtųsi prekyba įmonėmis, kai garaže buvo registruojama per
tūkstantį įmonių.
Mano supratimu, ta pataisa grąžintų į
trejų metų senumo padėtį, kai būtų prisikūrusių (fiktyvių)
įmonių, jas pirktų užsieniečiai, kurie tik nori turėti leidimą
gyventi Lietuvoje ir toliau laisvai keliauti Europos Sąjungos ir
Šengeno erdvėje“, – BNS komentuodamas prezidentės veto sakė
T.Žilinskas.
Prezidentė trečiadienį atmetė Seimo baigiant sesiją priimtą
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisą, kad tam tikri
reikalavimai užsieniečiams iš trečiųjų šalių galiotų tik
pirmą kartą prašant leidimo gyventi Lietuvoje, motyvuodama, kad jos
atveria kelia fiktyviam verslui, o Valstybės saugumo departamentas
įspėja, kad ji sudarys galimybes į Šengeno erdvę atvykti
pavojingiems asmenims.
Prezidentės atmesta Seimo pataisa numatė, užsienietis iš
trečiųjų šalių, pirmą kartą prašydamas laikino leidimo gyventi
Lietuvoje vadinamuoju verslo pagrindu, turėtų būti įkūręs savo
įmonę ne trumpiau kaip pusę metų, jos kapitalas turėtų siekti ne
mažiau kaip 28 tūkst. eurų, o bendras darbo užmokesčio fondas
darbuotojams būti ne mažesnis kaip dviejų vidutinių darbo
užmokesčio dydžio.
Tačiau gavęs leidimą laikinai gyventi
Lietuvoje dvejus metus toks užsienietis po to leidimą prasitęstų
be jokių ribojimų, o jo įmonė jau galėtų ir nebeveikti. Seimas įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties
pakeitimus priėmė birželio pabaigoje. Juos inicijavo Vyriausybė
siekdama palengvinti galimybes į Lietuvą atvykti dirbti aukštos
kvalifikacijos darbuotojams ir užsieniečiams čia steigti
startuolius.
Tačiau balsuodamas dėl priėmimo Seimas pritarė ir
socialdemokrato Algirdo Syso pasiūlymui, kurį būtent ir vetavo
šalies vadovė. Siūlymo iniciatorius sako, kad prezidentės sprendimą lėmė
iniciatyvą sukritikavusios saugumo tarnybos, vengiančios didesnio
darbo krūvio. „Gal prezidentės aplinka ir prezidentė įsigilino labiau, aš
nematau pažymų, kurias turi prezidentė ir Prezidentūra. Tai gal
man sunkiau būti objektyviam šiame reikale.
Bet aš manau, kad ko
gero saugumo vektorius imą viršų prieš ekonominės naudos
vektorių ir tų žmonių, kurie ypač iš Rytų bėga kaip
ekonominiai migrantai, problemų sprendimą. Kiekviena tarnyba turi
užsiimti savo darbu, kad tie kenksmingi elementai čia nepatektų,
mokesčių mokėtojų pinigai eina kiekvienai tarnybai. Aišku,
lengviausia, kad nereikėtų daryti kokio darbo, pasakyti, kad galimai
visi gali būti nusikaltėliai ir uždaryti, iš principo nieko
neleisti. Ko gero, (Valstybės saugumo departamentas) eina lengvesniu
keliu“, – BNS komentuodamas veto sakė A.Sysas.
Parlamentaras pabrėžia, kad pataisų dėl užsieniečių
teisinės padėties priėmimu buvo suinteresuoti „ekonominiai
migrantai, ypač pabėgę iš Rusijos“, kurie kreipėsi ir į jį,
ir į kitus Seimo narius.
Pagal Vyriausybės inicijuotas pataisas, lengviau dirbti ir
gyventi šalyje galėtų užsieniečiai, kuriantys startuolį, t. y.
įmonę, susijusią su naujomis technologijomis ar kitomis Lietuvos
ūkiui reikšmingomis naujovėmis. Jie galėtų ne tik greičiau, per
mėnesį, gauti laikinąjį leidimą gyventi, tačiau ir atsivežti
savo šeimą.
Be to, dvejus metus tokiam užsieniečiui nebūtų
taikomi papildomi reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus, minimalaus
įstatinio kapitalo. Įstatymų pakeitimai numatė, kad šeimą
atsivežti galėtų ir įmonių, kurių metinė apyvarta viršija ar
yra lygi 0,5 mln. eurų, vadovai, nesantys įmonių akcininkais, taip
pat ir minėti smulkūs verslininkai, į įmonę investavę ne mažiau
kaip 14 tūkst. eurų savo lėšų. Vadovams laikini leidimai gyventi
Lietuvoje bus išduodami trejiems metams.
Trūkstamiems Lietuvoje aukštos kvalifikacijos specialistams
būtų galima mokėti nebe du, o 1,5 vidutinio darbo užmokesčio
dydžio algą. Aukštos kvalifikacijos specialistams būtų prilyginti
ir asmenys neturintys aukštojo mokslo diplomo, bet turintys penkerių
metų darbo patirtį toje srityje.
Įstatymo pataisose buvo numatyta, jog atvykstantis užsienietis
negali uždirbti mažiau negu tą patį darbą toje pačioje įmonėje
dirbantis Lietuvos pilietis, o jeigu įmonėje nedirba Lietuvos
piliečių, užsieniečių alga negali būti mažesnė negu vidutinis
mėnesio darbo užmokestis tame sektoriuje.