Kelionių tęsinys – ultramaratonas
„Apie tokį žygį galvojau kelerius metus, kai treniravausi Vingio parke. Betonu išklotos Neries krantinės – irgi nebloga vieta tobulinti įgūdžius. Dabar jaučiuosi pasirengęs, žinau, kas gali nutikti tokioje kelionėje. Paspirtuku aplink Lietuvą riedėsiu be bendražygių. Vienintelis palaikymo komandos narys – mano užmojus palaikanti žmona Jelena, ji važiuos iš paskos automobiliu“, – starto išvakarėse kalbėjo 46 metų verslininkas T.Augūnas.
Projektas „Paspirtuku aplink Lietuvą“ nėra pirmasis T.Augūno iššūkis sau ir kitiems. Pernai jis įveikė perpus trumpesnį atstumą su kitu užsispyrėliu – vilniečiu žurnalistu ir keliautoju Gerimantu Statiniu. Vyrų, tąkart paspirtukais nuo Vilniaus iki Palangos pajūrio nuriedėjusių 480 kilometrų, kelionė įrašyta į Lietuvos rekordų knygą.
T.Augūnui įsirėžė į atmintį jo pirmasis ultramaratonas: „Prieš trejus metus, kai susidomėjau paspirtukais, su bičiuliu slidininku sumanėme nuriedėti nuo sienos su Latvija iki Kaliningrado srities, bet gal ne viską tada apskaičiavau. Kai nuvažiavome iki Palangos, kojos apsunko tarytum švino pripiltos. Nutaręs nesikankinti, kelionę atidėjau“.
Kitą vasarą T.Augūnas vėl riedėjo paspirtuku nuo Būtingės iki Kuršių nerijos. Tąkart jis buvo geriau pasirengęs žygiui – ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – žinojo, kokiais intervalais važiuoti, kur ir kada stabtelėjus atsikvėpti. Persikėlus į Kuršių neriją, ties Nida kojų raumenis vėl ėmė kaustyti mėšlungis.
Sukandęs dantis, T.Augūnas paspirtuku sėkmingai įveikė paskutiniąją šimto kilometrų trasos atkarpą. Po finišo ultramaratonininkas sportbačius dar šaip taip nusiavė pats, o kojines turėjo numauti jį lydėjusi žmona.
Alpinisto sūnus sunkumų nebijo
Išgirdę, jog T.Augūnas ketina paspirtuku apvažiuoti Lietuvą, kai kurie jo draugai gūžčiojo pečiais, nors vilnietis sumanyto žygio nesieja su žmogaus fizinių galimybių riba: „Ne aš vienas esu toks nenuorama. Pasaulyje į mane panašūs entuziastai paspirtukais apvažiavę Šiaurės Ameriką, Kanadą, kai kurie jų kirtę Australijos žemyną“.
Aplink Lietuvą apie 1200 kilometrų nusidriekęs T.Augūno kelionės maršrutas iš anksto kruopščiai suplanuotas. Ultramaratonininkas planuoja per dieną, jei tik orai leis, įveikti 60-90 kilometrų. Po to ilsėsis, o iš ryto – vėl į plentą.
Sunkiausias etapas Šilutė – Klaipėda – Palanga siekia 96 kilometrus. Ilgesnė atokvėpio pertraukėlė numatyta pusiaukelėje – Palangoje. T.Augūnas tikisi visą kelionės atstumą įveikti per penkiolika dienų.
Per treniruotes Vingio parke vilnietis paspirtuku važiuoja 20-21 kilometro per valandą greičiu. Sprinto varžybose sportininkų vidutinis greitis siekia 42 kilometrus. Riedėdami žemyn šlaitais, stačiomis įkalnėmis patyrę meistrai paspirtukais gali išvystyti daugiau kaip 60 kilometrų per valandų greitį.
„Sunkumų nebijau, esu įpratęs prie ekstremalių gyvenimo ir buities sąlygų. Vaikystėje su tėvais man nemažai laiko teko praleisti Tian Šanio, Altajaus, Kaukazo aukštikalnėse, ten patirti ir deguonies stygių, ir ledynų alsavimą“, – pasakojo garsaus alpinisto ir fotomenininko Romualdo Augūno sūnus.
Paspirtukų mėgėjams amžius – ne riba
T.Augūnas savo žygį dedikuoja motinai – praeityje garsiai orientacinio sporto meistrei. Jo brolis Paulius Augūnas, irgi išbandęs paspirtukus, visokeriopai remia brolio užmojus, nors pats labiau mėgsta žiemos sportą – daug metų vadovauja Lietuvos kalnų slidinėjimo sporto federacijai, varžosi pasaulio mėgėjų čempionatuose.
Pagrindinis T.Augūno tikslas – garsinti paspirtukus kaip susisiekimo ir malonaus poilsio priemonę, kurie, pasak jo, niekuo nenusileidžia dviračiams, o kartais net ir pranašesni už juos. Olandijoje, Belgijoje, o ypač Čekijoje šimtai žmonių rieda paspirtukais, lenktyniauja varžybose. Ten įprasta, jog kiekvienoje sporto prekių parduotuvėje šalia dviračių išrikiuoti ir paspirtukai.
Paspirtukai sparčiai populiarėja visur – rengiami pasaulio ir Europos čempionatai sprinto, vidutinių nuotolių ir maratono rungtyse. Tarptautinėse varžybose jau varžosi ir lietuviai. Dalyvių amžius ten nėra svarbausia – laurus dažnai raško ne jaunesni, o vyresni, didesnę treniruočių ir varžybų patirtį sukaupę paspirtukų sporto meistrai.
„Kartą varžybose susipažinau su mane aplenkusiu 62 metų olandu. Susijaudinau, bet vėliau nusiraminau, kai jis prasitarė, kad paspirtukais važinėja jau gerą dešimtmetį. O mano stažas – gerokai kuklesnis“, – dalijosi prisiminimais T.Augūnas.
Vilnietis vieną po kito vardijo paspirtuko privalumus: juo važiuojant galima kaitalioti kojas, lengviau sustoti ir atsikvėpti, kur kas mažesnė tikimybė nukristi ir susižaloti. Greitis, kaip ir dviračiais riedant, lėtinamas priekiniais ir galiniais stabdžiais. Paspirtukus, regis, labiau pamėgusios moterys ir vaikai.
Paspirtukais treniruočių procese naudojasi profesionalūs slidininkai, dviratininkai, kitų sporto šakų atstovai.
Kuo rieda – pėdspyriu ar paspirtuku?
Vyresniems žmonėms paspirtukais riedantys entuziastai neretai sukelia ironišką šypseną arba nostalgiją – juk anksčiau tik vaikai jais važinėdavo. Daugelis lietuvių šiuolaikinių sportinių ir pramoginių paspirtukų net neregėję, neįsivaizduoja, kad jais galima nuvažiuoti ir ilgesnius atstumus.
Europos šalyse paspirtukus pamėgę ne vien tiktai iškylautojai ir sportininkais. Jais rieda didžiulėse erdvėse įkurtų logistikos terminalų, pramonės įmonių, jūrų ir oro uostų personalo darbuotojai. Pasirodo, tokiomis transporto priemonėmis galima greičiau ir saugiau nei dviračiais arba motoroleriais įveikti didesnius atstumus.
„Barselonoje mačiau paspirtukais riedančius ekskursijų vedlius ir turistus. Juos dažniau įsigija vaikystėje neišmokę važinėti dviračiais ir galvojantys, kad jau niekada to nebeišmoks žmonės“, – kalbėjo T.Augūnas.
Kaip vadinti šiuolaikiško dizaino paspirtukus ? Kalbininkai perša terminą „bepedalis dviratis“. Paspirtuką išbandęs keliautojas G.Statinis nukalė nė kiek blogesnį naujadarą – „pėdspyris“. Tačiau T.Augūnui, atrodo, mielesnis visiems įprastas, bendrinėje lietuvių kalboje jau prigijęs žodis „paspirtukas“.
Vilniuje veikiantis paspirtukų sporto mėgėjų klubas „Riedėk be pedalų“ kol kas yra vienintelis mūsų šalyje. Jam vadovauja tas pats intriguojančio žygio paspirtuku aplink visą Lietuvą sumanytojas T.Augūnas.