Per penkerius metus Lietuvoje žmonių sumažėjo 5,4 proc., o juos aptarnaujančių savivaldybių administracijų darbuotojų daugėjo 2,6 proc.
Tai atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) analizė.
Mažiausiai darbuotojų dirba Birštono rajono savivaldybėje – 61, daugiausia Vilniuje – 866. Iš viso šalies savivaldybių administracijose dirba 13 800 žmonių.
„Praėję metai buvo pirmieji, kai savivaldybių administracijos 1,4 proc. susitraukė, bet tai neatskleidžia tikrųjų tendencijų.
Gerokai persitvarkė tik du didieji miestai – Vilnius ir Kaunas, administracijas sumažinę atitinkamai 73 ir 99 darbuotojais.
Beveik pusė savivaldybių, nors gyventojų mažėjo, ne tik nesitraukė, bet ir priėmė dar naujų darbuotojų“, – teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
LLRI skaičiavimais, tūkstantį gyventojų vidutiniškai aptarnauja 7,4 savivaldybės darbuotojo. Užimtų pareigybių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, didėjo daugiau kaip dviejuose trečdaliuose savivaldybių.
O daugiausia administracijos darbuotojų turi išlaikyti Neringos gyventojai, čia tūkstančiui gyventojų tenka net 27, Pagėgių – 18, Ignalinos – per 15.
Tuo metu Kauno rajone 1000 gyventojų aptarnauja mažiau kaip keturi savivaldybės administracijos darbuotojai, Marijampolės, Jonavos – mažiau kaip penki.
„Suprantama, kad didžiuosiuose miestuose administracijos darbuotojų 1000 gyventojų tenka mažiau.
Be abejo, kiekviena savivaldybė turi savos specifikos, tad darbuotojų skaičius neišvengiamai šiek tiek skiriasi.
Tačiau kai kuriose tiek pat gyventojų turinčiose savivaldybėse administracijos darbuotojų skaičius skiriasi kelis kartus.
Pavyzdžiui, Ignalinos rajone gyventojai išlaiko 250 darbuotojų, panašaus dydžio Širvintų rajone – 101. Klaipėdos rajono savivaldybėje dirba 334 žmonės, o Kėdainių – 157.
Kai skaičiai skiriasi šimtais, savivaldybės vadovai turėtų kelti sau klausimą, ar administracija sudėliota racionaliai“, – kalbėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Tačiau kai kurių rajonų vadovai aiškino, kad tokie LLRI pateikti lyginimai yra nekorektiški, nes darbuotojų skaičius labai priklauso nuo to, kiek vienur ar kitur yra savivaldybės įmonių. (ELTA, BNS, LR)
Lietuvoje gyventojų mažėjo sparčiausiai
* Lietuvoje 2015-aisiais bendras gyventojų skaičius mažėjo sparčiausiai iš visų ES valstybių.
* Europos statistikos agentūros duomenimis, Lietuvoje 2016-ųjų sausį buvo 2 mln. 888,6 tūkst. gyventojų – palyginti su 2015-ųjų sausiu, gyventojų sumažėjo 32,7 tūkstančio.
* Pagal rodiklį, tenkantį 1000 gyventojų, jų per metus sumažėjo 11,3 – tai didžiausias gyventojų mažėjimas tarp visų ES valstybių. Antrojoje vietoje su neigiamu 8,7 rodikliu tūkstančiui gyventojų yra Latvija, trečia – Kroatija (-8,2).
* Labiausiai gyventojų daugėjo Liuksemburge (23,3 tūkstančiui gyventojų), Austrijoje (14,4), Vokietijoje (11,8), Maltoje (11,7), Švedijoje (10,6).
* Bendras ES gyventojų augimo rodiklis yra teigiamas – 3,5 asmens tūkstančiui gyventojų.
* Lietuva paskutinėje vietoje atsidūrė nepaisant to, jog atmetus migraciją, mirštamumo ir gimstamumo santykis, pernai siekęs 3,5 asmens tūkstančiui gyventojų, nėra didžiausias tarp ES valstybių – pagal šį rodiklį mūsų šalį lenkia Bulgarija (-6,2), Kroatija ir Vengrija (-4), Rumunija (-3,8).
* Lietuvoje taip pat vienas didžiausių mirtingumo rodiklių – 1000 gyventojų pernai siekė 13,7 asmens (tiek pat ir Latvijoje). Pagal mirtingumą iš ES valstybių blogesnė padėtis tik Bulgarijoje (15,3). Mažiausias mirtingumas – Kipre (6,2), Airijoje (6,4) ir Liuksemburge (6,9).
* Lietuvoje šių metų birželį gyveno kiek daugiau nei 2 mln. 872 tūkst. gyventojų.
* ES šių metų sausio 1-ąją buvo 510,1 mln. gyventojų.
