Pasak BNS kalbintų Seimo narių, vertinant savaitgalio įvykius
Turkijoje reikia nepamiršti, kad šioje šalyje yra buvę tiek
pavykusių, tiek nepavykusių kariškių perversmų, o pasaulietinės
valdžios ir kariškių santykiai Turkijoje „nėra tokie
vienareikšmiški kaip kitose demokratinėse valstybėse“.
„Aš tikiu, kad Turkija su savo problemomis susitvarkys, tai
nėra pirmas kartas, kaip mes žinome, ne vieną kartą jau buvo
(bandymų surengti perversmą), net ir esant Turkijai NATO nare, ir
dabar tas karinio perversmo bandymas įveiktas“, – BNS sakė Seimo
Europos reikalų komiteto vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
„Aš tikiuosi, kad Turkija išliks su savo įsipareigojimais,
jie labai svarbūs, kaip žinote, Turkija ne kartą dalyvavo oro
policijoje virš Baltijos valstybių, pabėgėlių klausimas irgi
labai svarbus, kuris sprendžiamas su Turkijos pagalba. Aš vis tik
manyčiau, kad Turkija laikysis įsipareigojimų, įveiks krizę“,
– kalbėjo G.Kirkilas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
„darbietis“ Artūras Paulauskas irgi pažymi: perversmai Turkijoje
– ne naujiena.
„Turkijoje tai ne pirmas atvejis, yra sėkmingų, yra
nesėkmingų pasikėsinimų nuversti valdžią, (Europa) gal kiek ir
priprato prie įvairiausių kariškių išpuolių. Bet aišku, matyt,
turės pasikeisti požiūris, nors pastaruoju metu Turkijoje vykę
procesai kelia tam tikrą nerimą, ir to paties (prezidento Recepo
Tayyipo) Erdogano veiksmai“, – BNS sakė A.Paulauskas.
Pasak A.Paulausko, Turkijos santykiai su Vakarų valstybėmis
turėtų nesikeisti, tad ir susitarimas dėl pabėgėlių bus vykdomas
ligšioline eiga.
„Sunku pasakyti, kiek tai paveiks pabėgėlių situaciją, jei
santykiai Erdogano su ES išliks, kaip dabar, jokių pokyčių nebus.
Jis yra oficialiai išrinktas prezidentas, jau ir tą naktį daugelio
valstybių vadovai pareiškė paramą Erdoganui, matyt, stebės
situaciją, ir viskas“, – svarstė Seimo NSGK vadovas.
Buvęs šio komiteto pirmininkas, jo narys konservatorius Arvydas
Anušauskas sako, kad nepavykusį perversmą Turkijos prezidentas
išnaudos stiprindamas savo galią.
„Aš manau, Turkija tikrai savo geopolitinės orientacijos
nekeis. Kariškių perversmų tradicija Turkijoje, skirtingai nuo
kitų NATO valstybių, vis dėlto iš tiesų egzistavo, ir
pasaulietinės valdžios ir kariškių santykiai nėra tokie
vienareikšmiški kaip kitose demokratinėse valstybėse. Mano
supratimu, po nepavykusio pučo vyksta, vaizdžiai pasakyčiau, kitas
perversmas, kurį organizuoja Erdoganas, stiprindamas savo valdžią,
t.y. atleisdamas tūkstančiais pareigūnus, kariškius, suimdamas ir
t.t. Tai ne tik reakcija į pučą, bet ir pasinaudojimas puču kaip
pretekstu ženkliai sustiprinti savo valdžią. Jo polinkis į
vienvaldišką valdymą, ko gero, gali būti realizuotas“, – BNS
sakė A.Anušauskas.
Turkijos santykiai su ES, pasak parlamentaro, paprastesni
nepasidarys, bet ir esminių pokyčiu neturėtų būti.
„Žinome tą visą patirtį, kai buvo daug kalbama apie Turkijos
narystę ES, dabar, aš manau, tie santykiai nepasidarys paprastesni,
ko gero, gali pasidaryti šiek tiek sudėtingesni. Nors žvelgdamas į
dešimtmečių tradiciją ir Turkijos geopolitines orientacijas,
nemanau, kad būtų pokyčiai“, – kalbėjo konservatorius.
Turkijoje penktadienio vakarą kariškiai bandė surengti
perversmą, bet pučas žlugo. Per jį žuvo mažiausiai 250 žmonių.
Sužlugdžiusi nepatenkintų kareivių bandymą atimti valdžią
iš prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano),
Turkijos valdžia šeštadienį tvirtino susigrąžinusi šalies
kontrolę.