Didžiosios Britanijos policijoje vertėja dirbanti moteris sakė, kad po referendumo, kuriame britai nubalsavo palikti Europos Sąjungą, šioje šalyje gerokai agresyviau reiškiasi prieš emigrantus nusiteikę asmenys.
Tačiau moteris teigė, kas britų pareigūnai operatyviai reaguoja į migrantų skundus, ir drąsino tautiečius nevengti kreiptis į pareigūnus: „Reikia nebijoti kalbėti, nes kuo daugiau nukentėjusieji tai darys, tuo geriau žmonės supras, kad tai yra nusikalstama.“
– Ar galėtumėte papasakoti, kaip nutiko incidentas?
– Atvažiavau į Marčo miesto paštą pasiimti siuntinio. Prieš mane eilėje buvo trys vyrai, vienas jų priekyje stovinčio vyro kažko klausinėjo.
Tik užėjusi į vidų aš į tai nekreipiau dėmesio, tiesiog supratau, kad tas priekyje stovintis vyras nelabai supranta angliškai.
Tada vienas tų vyrų paėmė jį už marškinių ir išrėkė: „Tu esi lenkas ir greitai važiuosi namo.“
Šis visas išsigandęs rengėsi išeiti iš pašto, tačiau aš paklausiau vyrų, kodėl jie taip elgiasi. Tiesiog negalėjau tylėti.
Išgirdęs mano akcentą tas agresyvus vyras pareiškė, kad aš irgi lenkė.
Jis ištarė: „Tu irgi greitai važiuosi iš čia namo.“ Aš jam atsakiau: „Jūs taip nešnekėkite, taip negalima.“
Jis atkirto: „Ką noriu, tą šneku. Mes balsuodami išstūmėme jus iš šios šalies. Jūs turėsite greitai išvažiuoti.“
Aš jam aiškinau, kad niekur nevažiuosiu, kad gyvenu čia 13 metų, čia moku mokesčius ir dirbu, čia mano gyvenimas. Tada jis pasakė: „Ne, tu vis tiek išvažiuosi.“
Dar daug negražių žodžių išgirdau.
Tada pasakiau, kad už tokias kalbas galima gauti septynerius metus kalėjimo.
Jis man aiškino, kad teisės galioja jam, o ne man, ir pradėjo muštis į krūtinę, į marškinėlius su anglų herbu.
Jis man sakė, kad pašte man iš viso nėra siuntinio, liepė eiti lauk, sakė, kad man niekas siuntinio neduos.
Jis kalbėjo labai agresyviai – pradėjo manęs klausinėti, ar čia mano šalis, daug kartų agresyviai klausė, ar aš čia gimiau. Tad aš pasakiau jam, kad skambinsiu į policiją. Taip ir padariau.
Jis atkirto, kad galiu skambinti, kam noriu, o po to ėmė iš visų jėgų stumti mane krūtine, kad išeičiau.
Ten labai mažas paštas, žmonės buvo susigrūdę.
– Ką darėte toliau?
– Aš kažkaip nesutrikau, išėjau į gatvę, nes jo automobilis šalia stovėjo, kad nufotografuočiau numerius. Pagalvojau – kitaip jo nerasiu.
Kai fotografavau, jis išlipo iš mašinos ir mane labai stipriai pastūmė.
Visa tai matė dvi liudininkės, jos irgi davė parodymus policijai. Jis vadino mane labai negražiai, sakė – išvažiuok iš čia, išvažiuok iš šios šalies. Vartojo tokius žodžius, kurių net negaliu išversti į lietuvių kalbą.
– Ar jūs nukentėjote per incidentą fiziškai?
– Aš buvau du kartus pastumta. Nuo vieno pastūmimo dėže, kurioje buvo jo siuntinys, atsirado didelė mėlynė ant rankos.
– Ar prieš „Brexit“ jums yra tekę susidurti su panašiais priešiškais išpuoliais arba girdėti apie tokius išpuolius iš savo aplinkos?
– Ne, aš pati tikrai niekada nesusidūriau.
Niekas nereikalavo išvažiuoti dėl to, kad esu užsienietė. Britai kaip tik domisi kitokia kultūra, nori aplankyti Lietuvą.
Iš draugų irgi negirdėjau, kad juos kas nors būtų užsipuolęs dėl kilmės.
Aš jau ilgai gyvenu šioje šalyje. Būdavo, kad britams nepatinka, kai nekalbi angliškai, gal kartais nusistebi, ko žmonės čia atvažiuoja, jeigu angliškai nekalba.
Bet pasakymų, kad turėtum dingti iš šalies, tikrai nebuvo niekada gyvenime.
Todėl dabar ir buvo labai didelis šokas, kad taip atsitiko.
Jeigu anksčiau tai būtų buvę, gal būtume su vyru svarstę, ar verta čia gyventi.
– Ar savo aplinkoje girdėjote apie daugiau tokių incidentų po „Brexit“?
– Yra visokių kalbų. Esu girdėjusi apie keletą tokių atvejų, pažįstamų vaikams net mokykloje buvo pasakyta, kad turės išvažiuoti.
Vienai draugei kavinėje nutiko incidentas.
Žmonės nelabai nori šnekėti apie tai – gal bijo. Nėra smagu šnekėti ir man.
Bet aš tiesiog nenoriu viso to nutylėti, kad žmonės nebijotų šnekėti, žinotų, jog yra įstatymai, numatantys už tai bausmę iki septynerių metų kalėjimo.
Jei žmonės gerai nemoka anglų kalbos, jie vis tiek gali kreiptis į policiją – yra vertėjai, tikrai padės.
Aš pati dirbu vertėja. Reikia nebijoti sakyti, nes kuo daugiau žmonių apie tai kalbės, tuo geriau žmonės supras, kad tai yra nusikalstama.
– Ar po „Brexit“ juntamas nusistatymas yra labiau prieš rytų europiečius, ar apskritai prieš imigrantus?
– Man atrodo, kad prieš rytų europiečius.
Tik čia beveik visus rytų europiečius įvardija kaip lenkus – aš irgi buvau pavadinta lenke. Mes visi jiems esame lenkai.
– Pati vertėjaujate policijoje, tarpininkaujate lietuviams, suprantu, kad susiduriate su įvairiausio plauko tautiečiais.
Ar nemanote, kad patys lietuviai iš dalies prisidėjo prie to, kad jų galėtų nemėgti?
– Aš manau, kad kiekvienoje tautoje yra tokių žmonių, bet jų yra mažuma.
Lietuviai tikrai nėra daugiau blogo padarę Anglijoje negu kitų tautybių žmonės, kad jų reikėtų nekęsti.
– Kaip vyksta jūsų skundo tyrimas?
– Man buvo pranešta, kad jis eina į pabaigą.
Kadangi pašte filmuojama, tyrėjai peržiūrėjo įrašus, buvo apklausti liudininkai.
– Kaip jūs manote, ar tyrimas vyktų taip operatyviai, jei pati nedirbtumėte policijoje? Ar į visų nukentėjusiųjų skundus taip operatyviai reaguotų?
– Manau, kad į visų, jeigu žmonės tik eitų ir pasiskųstų.
Tačiau yra daug žmonių, kurie tyli. Todėl aš ir kalbu, kad kiti nebijotų.
Policija labai padėjo, pareigūnai manęs asmeniškai nepažinojo, atėjusi į policiją aš nepasakiau, kur dirbu.
Aš nepažįstu kiekvieno policininko kiekviename mieste.
Jie iš pradžių nežinojo, kur aš dirbu, bet ėmėsi visko tikrai labai greitai.
Toliau procesą, manau, lėmė viešumas, galbūt ir žiniasklaidos dėmesys kažkiek pastūmėjo.
– Ar sulaukėte pagalbos iš Lietuvos ambasados, ar tokia pagalba buvo apskritai reikalinga?
– Pareigūnai labai operatyviai dirba ir viską tvarko, tai aš nemanau, kad ką nors galėtų padėti ambasada.
– Ar emigrantus nuramina Lietuvos politikų kalbos, kad legaliai Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems migrantams niekas negresia?
Ar Lietuvos politikų palaikymas svarbus, ar jis juntamas?
– Aš nemanau, kad kas nors iš viso žino, kas ir kaip čia bus.
Aišku, aš nemanau, kad paims ir mus išvarys.
Tačiau gali būti kažkokių nurodymų, gal vizų, apribojimų.
Asmeniškai aš nebijau – jeigu reikės vizų, gausime ir jas. Žinoma, jeigu nuspręsime likti.
Jeigu reikės sugrįžti į Lietuvą, grįšime į Lietuvą. Aš nematau nieko baisaus.
Visi pasiilgstame tos Lietuvos, gamtos, tėvų – visko.
Tačiau kol tokia ekonominė situacija, negaliu čia būti.
Lemia ekonominės priežastys, o ne tai, kad aš myliu Angliją ar nemyliu Lietuvos. (BNS, LR)
Provokacijos kelia nerimą
* Didžiojoje Britanijoje etninių nusikaltimų ar provokacijų po „Brexit“ referendumo padaugėjo penkis kartus.
* Tai, kad Didžiojoje Britanijoje kyla nepasitenkinimo banga dėl ten gyvenančių imigrantų, kalbėdama LRT patvirtino ir Anglijos lietuvių bendruomenės vadovė Dalia Asanavičiūtė. Bet sunku pasakyti, kokia yra reali situacija, nes ne visi žmonės praneša policijai apie vienokį ar kitokį incidentą.
* D.Asanavičiūtė taip pat teigė, kad Lietuvoje panika kuriama dirbtinai, mat nepakantumas nukreiptas ne tik prieš rytų europiečius, skriaudžiami ir ispanai, taip pat atvykėliai iš trečiųjų šalių.
* „Visuomet buvau įsitikinęs, kad britų tauta yra ta tauta, kuri žiūri tolerantiškai į žmones iš viso pasaulio. Šimtmečiais buvome ta šalis, į kurią žmonės važiavo. Nenoriu manyti, kad po „Brexit“ staiga visi tapo netolerantiški. Bet čia, sėdint Vilniuje ir stebint viską iš šalies, besiklostanti situacija man kelia nerimą“, – Vilniuje prisipažino Didžiosios Britanijos prekybos rūmų valdybos pirmininkas Chrisas Butleris.