Tai ministras BNS pareiškė po to, kai „Rosatom“ savo
tinklalapyje paskelbė, kad liepos 10 dieną įvykęs incidentas, kai
nukrito reaktoriaus korpusas, neturėjo įrangai jokių pasekmių.
„Rosatom“ vietoje reiktų gelbėti ne savo reputaciją, o su
visa atsakomybe susirūpinti šito objekto kokybe. Tai, kad mes
sužinome apie visus tuos įvykius iš jų tinklapio, arba iš
spaudos, kaip anksčiau buvo, o ne tiesiogiai, tai rodo tendenciją,
kad arba stengiamasi nuslėpti kažkokius įvykius, arba jiems
išaiškėjus, bandoma juos sumenkinti. Tai užsitarnauti
pasitikėjimą labai sudėtinga yra. Jei iš tikrųjų tikslas
įtikinti, kad statoma kokybiškai, reiktų vengti pareiškimų kaip
iš Baltarusijos vadovybės statyti greičiau, pigiau“, – BNS sakė
L.Linkevičius.
Jis pakartojo, kad vienintelis būdas užtikrinti saugumą yra
tarptautinių ekspertų stebėsena Astravo AE.
„Technikai, ekspertai labiau galėtų analizuoti, bet atominėje
energetikoje svarbus kiekvienas milimetras ir kiekvienas nuokrypis
gali turėti skaudžių pasekmių. Tad kas bevyktų, be nepriklausomos
stebėsenos tikrai vargu ar galėsime nors kiek ne tai, kad
nusiraminti, bet suvokti proceso eigą, įsitikinti dėl saugumo“, –
tikino ministras.
L.Linkevičius sakė, kad Lietuva iš Baltarusijos dar negavo
informacijos nei dėl šio incidento, nei dėl ankstesnių incidentų.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS pirmadienį sakė, kad
„Rosatom“ paaiškinimai apie incidentą yra „vaikiški“.
Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos vadovo
pirmasis pavaduotojas Aleksandras Lokšinas pareiškė, kad incidento
Astravo atominėje elektrinėje negalima vadinti reaktoriaus korpuso
kritimu, nes „korpuso judėjimo greitis neviršijo pėsčiojo
greičio“. Taip jis teigė „Rosatom“ interneto svetainėje
paskelbtame interviu.
Anot A.Lokšino, naktį iš liepos 9 dienos į 10-ąją vienas iš
subrangovų vykdė reaktoriaus korpuso perkėlimą nuo vienos atramos
ant kitos. Reaktoriaus korpusą buvo planuota perkelti maždaug 10
metrų atstumu, nekeičiant jo horizontalios padėties. Tačiau
tvirtinant pakabinamuosius įtaisus subrangovas nukrypo nuo nurodymų,
dėl to keliant krovinį jis pakrypo. Pranešime teigiama, kad buvo
tik apibraižyti reaktoriaus korpuso dažai.
Lietuvos Vyriausybė ketvirtadienį įteikė notą Baltarusijos
diplomatei dėl incidento statomoje Astravo atominėje elektrinėje.
Lietuvos užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrai
išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui Marošui
Šefčovičiui ir energetikos komisarui Migeliui Ariasui Kanetei,
informuodami apie incidentą bei prašydami aktyvaus ES įsitraukimo
sprendžiant branduolinės saugos klausimą, teigiama ministerijos
pranešime.
Lietuva siūlo Baltarusijai suformuoti tarptautinių ekspertų
komandą, kuri išanalizuotų tyrimo rezultatus ir pateiktų
rekomendacijas. Baltarusija taip pat paraginta Astravo AE aikštelės
tinkamumo, statybos darbų ir jų kokybės vertinimui pasikviesti
nepriklausomus tarptautinius ekspertus.
Tai jau ne pirmas pranešimas apie galimus incidentus statomoje
atominėje elektrinėje. Baltarusijos energetikos ministerija yra
patvirtinusi dar vieną incidentą – kad balandį buvo
„pažeistos prilaikančios konstrukcijos“. Minskas teigia, kad tai
buvo nereikšmingas defektas.
Lietuva kritikuoja Baltarusiją, kad statant jėgainę nesilaikoma
saugumo standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta kaip
nepagrįstus.
Atominę elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus stato Rusijos
bendrovė „Rosatom“. Pirmąjį jėgainės reaktorių numatoma
paleisti 2018 metų pabaigoje.